Baimė, meilė ir godumas sukčiams atveria kelius į aukų pinigines

Žala – 4,5 mln. eurų

Policijos departamento duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį dėl sukčiavimo pradėti 923 ikiteisminiai tyrimai. Tuo pačiu laikotarpiu pernai – 918. Tiesa, bendri gyventojų ir įmonių nuostoliai lyginamuoju laikotarpiu kiek sumažėjo. Sukčių šiemet jau padaryta žala siekia apie 4,5 mln. eurų. 2022 m. sausį–kovą sukčių padaryta žala siekė 6,5 mln. eurų. Per visus praėjusius metus sukčiai iš viso pridarė žalos daugiau kaip už  20,5 mln. eurų, o dėl sukčiavimo pradėta 3 250 ikiteisminių tyrimų.

„Skaitmenizacija – tarsi lazda su dviem galais. Viena vertus, ji teikia milžinišką naudą visuomenei ir verslams. Kita vertus, ji išplečia ir palengvina sukčiavimo galimybes. Nusikaltėliai dažnai apsimeta teisėsaugos atstovais, imituoja bankų žinutes. Trys bene dažniausiai fiksuojami sukčiavimo būdai yra vadinamasis fišingas, arba socialinė inžinerija, investicinis sukčiavimas ir romantinis sukčiavimas“, – pastebi Aurelija Baranauskaitė, BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė.

Sukčiai greitai reaguoja į tai, kuo domisi ar naudojasi žmonės. Todėl sukčiavimo būdų ir scenarijų yra begalė.

Romantinis sukčiavimas pasireiškia tuo, kad pinigai išviliojami kurpiant nuotolinės meilės ar draugystės istorijas, dažniausiai susipažinus per socialinius tinklus. Investiciniai sukčiai paprastai žada garantuotą didelę grąžą ir mažą riziką. Tačiau vieni dažniausių atvejų, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba e. laiškai, primenantys banko, VMI ar kitų institucijų pranešimus. Šiuo būdu siekiama išvilioti asmeninius ar banko duomenis.

„Tipinis atvejis – kai sukčiai pasakoja gavę informacijos apie įtartinus pervedimus iš jums priklausančios sąskaitos ir prašo atskleisti banko prisijungimo duomenis arba paspausti suklastotą nuorodą“, – pasakoja specialistė.

Aibė pavyzdžių

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) savo ataskaitose mini, kad Lietuvoje pastaruoju metu išsiskiria investicinis sukčiavimas. Priduriama, kad šis sukčiavimo būdas dažnai būna susijęs su virtualiomis valiutomis, o tai sunkina tyrimus. Vienais atvejais sukčiai dingsta vos gavę lėšas, kitais auka kurį laiką gali stebėti neva augančią turto vertę. Taip siekiama išvilioti kuo daugiau pinigų. Taip pat gali būti siūloma įsigyti neegzistuojančių kriptovaliutų.

Policijos suvestinėse pastaruoju metu gana dažni socialinės inžinerijos ir romantinio sukčiavimo atvejai. Balandžio viduryje Kėdainių rajone moteris gavo melagingą SMS žinutę dėl banko paskyros sustabdymo. Jai aktyvavus atsiųstą nuorodą, piktavaliai nuo jos banko sąskaitos nuskaičiavo per 14 tūkst. eurų. Kovo pabaigoje pranešta, kad Kaune keturi jauni vyrai socialiniuose tinkluose apsimetė mergina ir iš kauniečio išviliojo apie 28 tūkst. eurų. Kiek anksčiau šiemet fiksuotas ir savotiškas antirekordas – sausį pranešta, kad sukčiai iš Vilniaus rajono gyventojos per interneto investavimo platformą „Trade platform“ apgaulės būdu išviliojo daugiau nei 164 tūkst. eurų.

„Sukčiai greitai reaguoja į tai, kuo domisi ar naudojasi žmonės. Todėl sukčiavimo būdų ir scenarijų yra begalė. Svarbiausia – nepulti į paniką ir nereaguoti karšta galva. Visus pranešimus vertinkite kritiškai ir geriau patys susisiekite su žinutę atsiuntusia įstaiga. Investuokite tik žinomose platformose“, – pataria A. Baranauskaitė.

Draudimo bendrovė BTA, matydama nerimą keliančias tendencijas ir siekdama apsaugoti gyventojus, išplėtė namų turto draudimo apsaugą.

Kodėl žmonės patiki

Nepaisant daugybės perspėjimų viešojoje erdvėje, žmonės vis dar užkimba ant sukčių kabliukų. Psichologė, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) konsultantė Ieva Aukštuolytė aiškina, kad dauguma sukčių taikomų manipuliacijos formų yra susijusios su sieku išnaudoti žmonių dėmesio stoką arba emocijas.

„Pavyzdžiui, gavęs žinutę iš banku apsimetančio sukčiaus, žmogus tik turėdamas laiko gali ją patyrinėti, atkreipti dėmesį į nuorodas, telefono numerį. Jei žmogus užklumpamas įtemptu metu arba kai dėmesys nukreiptas kitur, jis dažnai tik užmeta akį ir automatiškai atlieka veiksmą. Neįsigilinusiam vietomis sukeistos raidės banko pavadinime ar brūkšnelis vietoje taško dažnai nesukelia įtarimo“, – komentuoja specialistė.

Ji priduria, kad šiais laikais, kai kasdien susiduriame su neaprėpiamu kiekiu informacijos, sutelkti dėmesį daugeliui tampa išūkiu. Be to, sukčiai dėmesio stokos efektą siekia sustiprinti manipuliuodami emocijomis ir sukeldami šoko efektą, pavyzdžiui, gąsdindami, kad įvyks kažkas negero, jei nesiimsite veiksmų nedelsdami.

Anot psichologės, vienintelis vaistas – atidumas ir kritinis mąstymas. Ji siūlo lavinti protą, pavyzdžiui, po keletą minučių per dieną praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą. Tai padės sukaupti dėmesį, pastebėti aplinką ir savo reakcijas į jos pokyčius.