Tokias išvadas antradienį STT pateikė atsižvelgusi į žiniasklaidoje skelbiamą informaciją apie galbūt nepagrįstus ribojimus žymių politikų valdomuose saugomų teritorijų ir miškų sklypuose ir įvertinusi teisės aktus, kurie reglamentuoja šiuos apribojimus.

„Dėl asmenų lankymosi miškuose apribojimų nustatymo sprendimus priimančioms institucijoms sudaryta diskrecijos teisė, todėl reglamentuojančios įstatymo nuostatos gali būti suvokiamos ir įgyvendinamos dviprasmiškai. Be to, priimant sprendimus sudaromos galimybės paisyti atskirų asmenų ar jų grupių interesų užtikrinimo“, – nurodo STT.

Pasak tarnybos, teisės aktai taip pat sudaro sąlygas miškuose ir saugomose teritorijose įrengti nepagrįstai dideles teritorijas užimančius aptvarus, o juos įrengusių asmenų veiklos priežiūros kontrolė nepakankamai reglamentuota.

„Toks teisinis reglamentavimas, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, sudaro sąlygas asmenims pasielgti nesąžiningai ir nepagrįstai apriboti visuomenės teisėtus interesus lankytis miškuose ir saugomose teritorijose“, – tvirtinama STT išvadose.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Miškų įstatyme tarp svarbių priežasčių, leidžiančių drausti lankymąsi miškuose, minimi miško verslai, o pats sąrašas, priešingai, nei Lankymosi miške taisyklėse, nėra baigtinis. Tai, STT nuomone, palieka diskreciją priimti sprendimą savivaldybių institucijoms.

Pastebima, kad Saugomų teritorijų įstatyme nėra sukonkretinta, ar tais atvejais, kai užvėrimai nenaudojami gyvūnams ganyti, jie turi būti pašalinami, taip pat per kiek laiko tai būtina padaryti, nėra ir kitų papildomų kriterijų, kada tvoros gali būti tveriamos.

Kituose to paties įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose stoginių statybą saugomose teritorijose, numatoma, kad stoginė turi būti pašalinta praėjus pusmečiui nuo laiko, kai žolėdžiai yra išgabenami, o stoginės apskritai gali būti įrengiamos tik jei savininkas valdo ne mažesnį nei 20 hektarų plotą.

STT kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama tobulinti teisės aktus, atsakymą prašoma pateikti per du mėnesius.

Naujienų portalas delfi.lt spalio viduryje skelbė, kad Molėtų rajone prie ežero esanti stovyklavietė „Bebrusynė“, priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnui Šarūnui Matijošaičiui, aptverta tvoromis ir poilsiautojai negali patekti prie ežero. Tvorai leidimas gautas nurodžius, jog planuojama laikyti danielius, tačiau šių laukinių gyvūnų stovyklavietėje nėra.

Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, jog įstatymuose numatyta išimtis, leidžianti aptverti teritoriją, pritaikyta ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomiems sklypams Kaišiadorių rajone. Leidimas taip pat gautas dėl planų laikyti danielius, gyvūnams neatsiradus, savivaldybė leidimą panaikino.