Quantcast

Auksiniai scenos kryžiai - geriausiųjų rankose

Spektaklis, vaidmuo – vienintelis, kurtas lyg paskutinis atiduodant visą save. Ar ne už tokius darbus teikiami apdovanojimai?

Vakaro intriga

Sekmadienį – Tarptautinę teatro dieną – gerai nusiteikę teatralai bei jų gerbėjai rinkosi į Nacionalinį dramos teatrą. Už geriausius 2010 m. Lietuvos scenose sukurtus spektaklius, vaidmenis, scenografiją, muziką teatro menininkams buvo įteikti Auksiniai scenos kryžiai bei piniginės premijos. Taip pat - Padėkos premija ir Boriso Dauguviečio auskaras.

Vakaras prasidėjo intriga: ne aktoriams, o renginio svečiams – šalies valdžios atstovams, teatralams ir jų artimiesiems – keletui minučių teko pakilti į sceną, kur buvo suvaidinta ištrauka iš Federico Garcia Lorcos pjesės „Publika“.

Pakilus uždangai keliems šimtams masinėje scenoje vaidinusių žmonių atsivėrė vaizdas į salę – beveik tuščią. Viso labo tuzinas kėdžių buvo užimtos. Jose sėdėjo 2010-ųjų geriausieji – Auksinių scenos kryžių nominantai.

Proga įgelti saviškiui

Po trumpos pertraukėlės, kai žiūrovai atsidūrė ten, kur ir dera publikai, vakaro vadžias į savo rankas perėmė vakaro vedėjų trio – aktoriai Arūnas Sakalauskas, Toma Vaškevičiūtė ir Gytis Ivanauskas.

Pacitavęs buvusio kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio pasirašytą įsakymą, kad Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas asmuo trejus metus negali būti vėl juo įvertintas, A.Sakalauskas nepraleido progos pasišaipyti.

„Lyg tai būtų pašalpa. Todėl tiems, kurie Auksinį scenos kryžių jau gavo, patariu bent dvejus metus po to gerai nedirbti ir nieko gero nesukurti. Arba dar geriau, gal aktoriams ir režisieriams reikėtų susėsti ir sudaryti grafiką, kas kuriais metais ką statys ir vaidins“, – ironizavo A.Sakalauskas.

Į sceną užkopęs dabartinis kultūros ministras Arūnas Gelūnas prisipažino – po tokio pareiškimo kalbėti nedrąsu. „Tačiau nuo šios scenos pasižadu mylėti teatrą, – tarė A.Gelūnas ir paragino tą daryti kitus. – Teatrą mylėti reikia kiekvieną, o ne tik Teatro dieną. Kviečiu leistis teatro užburiamiems ir suvedžiojamiems.“

Ašarų lietus

Auksinius scenos kryžius laureatams teikė praėjusių metų geriausieji. Renginio svečius ir šių metų nominantus sveikino maestro Donatas Katkus su savo orkestru, pianistas Petras Geniušas, džiazo muzikantai Petras Vyšniauskas ir Arkadijus Gotesmanas.

Tačiau labiau nei virtuoziškai atliekama muzika susirinkusiųjų širdis virpino apdovanojimus atsiimančių laureatų pasakytos kalbos ir atvirai reiškiamos emocijos.

„Visada jaučiau, kad mano širdis per didelė, lyg kažkas spaustų krūtinę. Bijojau ją parodyti, atverti. Tačiau atlikdama Marijos vaidmenį surizikavau ir ta rizika pasiteisino. Tai daugiau nei profesija, daugiau nei specialybė ar darbas. Tai – mano širdis“, – neslepianti skruostais riedančių džiaugsmo ašarų kalbėjo Klaipėdos dramos teatro aktorė Monika Vaičiulytė, Auksinį scenos kryžių gavusi už Marijos vaidmenį spektaklyje „Mergaitė, kurios bijojo Dievas.“

Tuo nuoširdžios ašaros 2010-ųjų geriausiųjų apdovanojimų ceremonijoje nesibaigė. Jaudulio nepavyko nuslėpti ir už šokio spektaklio „Ana Karenina“ choreografiją Auksinį scenos kryžių gavusiai Anželikai Cholinai. Padėkojusi komandai, bendražygiams, ištikimosioms šokėjoms ir seseriai A.Cholina pareiškė, kad apdovanojimą perduoda pagrindinį vaidmenį spektaklyje atlikusiai balerinai Beatai Molytei. „Pirmą kartą gyvenime susidūriau su tuo, kad spektaklį sukuria artistas. Beata – unikali“, – tarė geriausia praėjusių metų choreografė ir pakvietusi B.Molytę į sceną jai ant kaklo užsegė apdovanojimą.

Balerina buvo tiek sutrikusi ir susijaudinusi, kad negalėjo pratarti nė žodžio. Kalbėjo ašaros.

„Kotletai sau, musės – sau“

Auksinį scenos kryžių atsiimdamas kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius nesigraudeno. „Naudojuosi tiesioginiu eteriu, nes žinau, kad neiškirps. Todėl visoms toms ministerijoms norėčiau pasakyti, kad scenografija, kostiumai ir grimas turėtų būti vertinami atskirai – kotletai sau, musės – sau. Ir dar kaip čia išeina: sporte vienais metais atbėgi pirmas, gauni medalį. Kitais – vėl pirmas, bet negauni? Teatre lygiavos negali būti. Būkite teisingi teatro žmonėms“, – ragino J.Statkevičius.

Boriso Dauguviečio auskaro laureatu tapo režisierius Cezaris Graužinis už Europos ir Lietuvos teatro tapatybės paieškas.

Padėkos premija už viso gyvenimo kūrybą įteikta Kauno dramos teatro legendai Rūtai Staliliūnaitei. Kleopatra, Barbora Radvilaitė, Nora, Ūbienė – šiuos įsimintinus vaidmenis sukūrusi aktorė į ceremoniją neatvyko – į gerbėjus ji kreipėsi balsu įrašytu laišku.

Menininkams bus įteiktos premijos, kurios sieks 7,15 tūkst. litų.

2010 m. Auksinių scenos kryžių laureatai:

Geriausias 2010-ųjų metų spektaklis
Maksimo Gorkio „Dugne“. Režisierius Oskaras Koršunovas (Oskaro Koršunovo teatras).

Scenografas ir kostiumų dailininkas
Juozas Statkevičius – už kostiumus ir grimą Leo Fall operetei „Madam Pompadur“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras), spektakliui „Publika“ pagal Federico García Lorcos pjesę (Teatras „Utopia“), šokio spektakliui „Ana Karenina“ pagal Levo Tolstojaus romaną ir A. Šnitkės muziką (Anželikos Cholinos šokio teatras).

Kompozitorius
Liudas Mockūnas – už muziką spektakliui „Prakeiktieji“ pagal Eugene O`Neill`o pjesę „Gedulas tinka Elektrai“ (Oskaro Koršunovo teatras).

Pagrindinio vaidmens aktorius
Darius Gumauskas – už vaidmenį spektaklyje Maksimo Gorkio „Dugne“ (Oskaro Koršunovo teatras).

Pagrindinio vaidmens aktorė
Eglė Mikulionytė – už Antigonės vaidmenį spektaklyje Aušros Marijos Sluckaitės „Antigonė Sibire“ (Kauno valstybinis dramos teatras).

Nepagrindinio vaidmens aktorius –
Vytautas Anužis – už Piršlio, Generalinio ir Gydytojo vaidmenis spektaklyje Gintaro Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (Klaipėdos dramos teatras).

Nepagrindinio vaidmens aktorė
Gintarė Latvėnaitė – už Celinos vaidmenį spektaklyje Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).

Opera ir operetė
Sigutė Stonytė – už Grafienės vaidmenį operoje W. A. Mocarto „Figaro vedybos“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

Choreografija
Anželika Cholina – už šokio spektaklio „Ana Karenina“ pagal Levo Tolstojaus romaną ir A. Šnitkės muziką choreografiją (Anželikos Cholinos šokio teatras).

Baletas ir šokis
Eglė Špokaitė – už Olimpijos vaidmenį šokio spektaklyje Leo Delibes „Kopelija“ (Scenos meno kūrėjų asociacija).

Lėlių teatras
Etnologinio muzikinio veiksmo šeimai ,,Gandro dovana“ kūrybinė grupė: režisierius ir dailininkas Algis Mikutis, režisierė, dailininkė ir aktorė Saulė Degutytė-Šiekštelienė, kompozitorė ir idėjos autorė Snieguolė Dikčiūtė (Stalo Teatras).

Spektaklis vaikams
Spektaklio „Pati labiausia pasaka“ kūrybinė grupė (Vilniaus Keistuolių teatras).

Debiutas / jaunasis menininkas
Aktorė Monika Vaičiulytė – už Marijos vaidmenį spektaklyje Gintaro Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“(Klaipėdos dramos teatras).

Nacionalinė dramaturgija
„Nutolę toliai“ pagal Pauliaus Širvio poezją (Teatras „cezario grupė“).

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Idomus

Idomus portretas
Idomus, o kodel Jablonskaite taip jau gina Vilkaiti?...

apas

apas portretas
Patriarchas Jablonskis neliktų patenkintas, kad jo bendrapavardė Dovilė Jablonskaitė viename straipsnyje naudoja sulietuvintas pavardes: Koršunovas, Tolstojus, Gorkis, Šnitkė...ir ,atsiprašau, velniai žino kokia kalba užrašytas pavardes:Federiko Garcia Lorcos ,Eugenie O^Neillo^o ir kt. Lietuvoje viskas turi būti lietuviška.

sutinku

sutinku portretas
kažkas nesveiko su tais lietuviais,kaip reikia nekęsti savo kalbos,kad rašinėt velniai žin kaip.Ir dar. Skelbiant scenoje kūrinius,reikėtų pavadinimą išverst į lietuvių kalbą,o ne vograut originalo kalba.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių