- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto visuomenės nuomonės tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2019“ duomenimis, Lietuvoje mažėja korupcijos masto suvokimas ir tiesioginė korupcinė patirtis, tačiau korupcija išlieka aktuali problema.
„Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, Lietuvos žmonės vis rečiau tiesiogiai susiduria su korupcija, mano, kad korupcijos Lietuvoje mažėja, tačiau ji vis dar išlieka rimta problema. Taigi Lietuvoje priėjome momentą, kai norėdami žengti dar toliau, išvengti fragmentiškumo, išlaikyti situacijos gerėjimo tendencijas, turime susitelkti ir siekti sinergijos: tiek viešasis sektorius, tiek verslas, tiek ir pilietinė visuomenė turėtų imtis iniciatyvos ir atsakomybės už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą. Šioje srityje galime pasiekti proveržį tik kryptingai veikdami kartu“, – sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
36 proc. gyventojų ir 32 proc. įmonių vadovų korupciją laiko rimta problema Lietuvoje – tarp kitų problemų korupcija atsidūrė 4 vietoje (po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir emigracijos). Tarp valstybės tarnautojų korupciją, kaip labai rimtą problemą, vertina 23 proc. respondentų – šioje tikslinėje grupėje korupcijos problema yra 7 vietoje.
2019 m. fiksuoti geriausi korupcijos masto pokyčio vertinimai visose visuomenės grupėse. Kad korupcijos mastai per 5 metus išaugo mano 20 proc. Lietuvos gyventojų – tai yra 3 kartus mažiau nei 2008 m., kai taip manančių buvo 77 proc. Savo ruožtu vertinančių, kad korupcijos mastai sumažėjo yra daugiau – 26 proc.
Įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų atsakymai taip pat yra pozityviausi nuo stebėsenos pradžios. Pavyzdžiui, 2007 m. net 55 proc. įmonių vadovų nurodė, kad korupcijos mastai per 5 metus išaugo, o 2019 m. tokių buvo tik 12 proc. Savo ruožtu valstybės tarnautojų, nurodžiusių korupcijos masto padidėjimą, 2011 m. buvo 40 proc., o 2019 m. – 7 proc.
Vertindami, kaip keisis korupcijos mastas ateityje, tarp gyventojų didesnę dalį sudaro optimistai, tikintys, kad korupcijos mastas ir toliau mažės (29 proc.), negu pesimistai (11 proc.) – tai geriausias rezultatas nuo stebėsenos pradžios.
Dauguma gyventojų (61 proc.) mano, kad kyšis padeda spręsti problemas. Tačiau ši dalis nuosekliai mažėja nuo 2002 m.
Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį yra davę 10 proc. gyventojų, 5. proc. verslo atstovų – tai taip pat geriausias rezultatas nuo 2005 m., kai gyventojų davusių kyšį buvo kone tris kartus daugiau (27 proc.), o verslo atstovų – keturis kartus daugiau (20 proc.). Valstybės tarnautojų, nurodžiusių davus kyšį 2019 m., buvo 2 proc., kuomet 2011 m. – 19 proc.
Gyventojams didžiausia tikimybė susidurti su kyšio prievartavimu ir duoti kyšį išlieka lankantis respublikinėse, miestų ir rajonų ligoninėse. Tačiau lyginant su ankstesniais metais, kyšininkavimo patirtis šiose įstaigose sumažėjo. Tyrimo duomenimis, taip pat sumažėjo korupcinė patirtis kelių policijoje, savivaldybėse, greitosios pagalbos stotyse, poliklinikose.
Nuo 2007 m. daugiau nei du kartus padaugėjo gyventojų, žinančių, kur gali kreiptis norint pranešti apie korupciją – nuo 18 proc. 2007 m. iki 48 proc. 2019 m. Verslo atstovų rezultatai 2019 m. siekia 61 proc., kai 2007 m. žinančių, kur pranešti apie korupciją, buvo 35 proc.
Tačiau vertinant, kokia visuomenės dalis yra pasiryžusi pranešti apie korupciją, pastebima, kad pasiryžusių pranešti dalis reikšmingai nekinta jau dešimtmetį. Verslo atstovų, pasiryžusių pranešti apie korupciją, dalis šiuo metu siekia 31 proc. (2007 m. – 25 proc., 2014 m. – 36 proc.), gyventojų – 22 proc. (2007 m. – 24 proc., 2014 m. – 18 proc.).
Antikorupcinis potencialas nuosekliai stiprėja tarp valstybės tarnautojų – 2019 m. žinančių, kur pranešti apie korupciją, buvo 86 proc., o 2014 m. – 61 proc. Valstybės tarnautojai taip pat labiausiai pasiryžę pranešti apie korupciją – 52 proc. (2014 m. tokių buvo 29 proc.).
„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2019“ tyrimą, kurį inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ praėjusių metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Iš viso buvo apklausti 1001 Lietuvos gyventojas, 501 verslo įmonių vadovas, 510 valstybės tarnautojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių5
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius6
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų9
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...