Parlamentarams pasiūlius sausio 25-ąją paskelbti Vilniaus pagarsinimo diena istorikas Alfredas Bumblauskas tikina, jog toks datų „pagerbimas“ yra beprasmis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovai Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Valentinas Stundys, Algirdas Patackas, Edvardas Žakaris, Aleksandras Zeltinis bei Rima Baškienė įregistravo Atmintinų dienų įstatymo projekto pataisas, kuriomis sausio 25 d. siekiama paskelbti Vilniaus pagarsinimo diena.  Parlamentarai tvirtina, jog būtent šią dieną Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė garsiuosius laiškus, kviesdamas pirklius bei amatininkus į atvykti Vilnių.

„Lietuvos sostinė Vilnius rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1323 m. sausio 25-ąją dieną Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame pagonis Lietuvos valdovas paskelbė atveriąs savo šalį „kiekvienam geros valios žmogui“. Iš šio laiško sužinome, kad jau 1321 m. Vilniuje vyko statybos, bet tik 1323 m. sausio 25 d. Gediminas plačiai paskleidė žinią apie Lietuvos sostinę Vilnių, kaip atvirą ir svetingą miestą, kviesdamas amatininkus, žemdirbius, dvasininkus ir kitų profesijų žmones prisidėti prie jo kūrimo“, - dėstoma įstatymo aiškinamajame rašte.

Pasak parlamento atstovų, taip Vilniaus vardas buvo išgarsintas visoje Europoje, o atsiliepiant į šį laišką, kuris buvo išsiųstas Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, Vilniuje ėmė sparčiai steigtis atvykusių iš Vokietijos amatininkų cechai, suaktyvėjo prekyba.

„Siekiant pažymėti šią ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvos valstybei svarbią istorinę datą, draugija „Pilis” jau nuo 2007 metų sausio 25 dieną ėmė rengti Vilniaus pagarsinimo šventę. Todėl sausio 25-oji būtent šia prasme visų pirma turėtų būti įteisinta kaip atmintina diena, pavadinta Vilniaus pagarsinimo (Gedimino laiškų) diena“, - sakoma aiškinamajame rašte.

Taip pat priduriama, jog tai nėra pačių Seimo atstovų iniciatyva – esą parengti šį projektą paskatino įvairių visuomeninių organizacijų, kultūros veikėjų, istorikų bei kitų žymių asmenų prašymai.  Tačiau istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas skeptiškai vertina tokį „tautos valios“ perteikimą. Anot jo, tiesiog paskelbus kažkurią datą atmintina ji visuomenei nebus aktualesnė.

„Su atmintinomis dienomis yra kažkoks chaosas – yra įvairiausių strategijų, o kiekvienas Seimo narys nori pademonstruoti, kad išmano istoriją. Nors paprastai neišmano. Konkrečiai dėl šios dienos, galbūt ir galima minėti šią datą, bet šiaip tai yra paikystė: kai diena paskelbiama atmintina, niekas jos nešvenčia. Buvo tų progų, visi 2013-ieji metai skirti net keliems įvykiams. Visa tai – vaidyba“, - savo nuomonę išsakė A. Bumblauskas.