Tradicinėse, jau penkioliktą kartą rengiamose arimo varžybose šalies artojai demonstravo savo meistriškumą.

Padaugėjo meistrų

Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, Mantviliškio kaime, vakar susirinko geriausi šalies artojai. Dėl didelės naudos žemdirbiams ir tradicijų puoselėjimo šį renginį remia Lietuvos kaimo tinklo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 m. programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“.

Artojų varžybos atitiko KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ reikalavimus: dalytis gerąja patirtimi ir informacija apie ekonominius, socialinius ir kultūrinius plėtros procesus, užmegzti naudingus bendradarbiavimo ryšius Lietuvoje ir užsienyje.

Kaip sakė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, tokios varžybos skatina pasitempti visus žemdirbius, populiarina kokybišką arimą.

„Čia matome tikrą arimo akademiją, žemdirbystės lyderius, iš kurių galima mokytis. Džiugu, kad auga jaunoji karta – matome A.Stulginskio universiteto studentų, žemės ūkio mokyklų moksleivių“, – džiaugėsi K.Starkevičius.

Laukų apdirbimas gerėja

Renginį organizavusios Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis akcentavo, kad tokios varžybos jau duoda rezultatų kasdieniame žemdirbių darbe, įkvepia siekti geresnės kokybės. „Važinėdami po šalį matome vis daugiau laukų, kurie suariami panašiai kaip varžybose dalyvaujančių meistrų. Manau, tam įkvėpia ir moko rajonuose rengiamos varžybos, kurių nugalėtojai rungiasi Lietuvos čempionate“, – pastebi jis.

E.Makelio teigimu, labai daug populiarinant arimo varžybas prisidėjo KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ parama. „Tai užtikrina stabilumą, sklandų organizavimą, todėl ir dalyvių jau ne pirmi metai sulaukiame daugiau nei ankstesniuose čempionatuose“, – teigė E.Makelis.

Šiemet dalyvavo 29 geriausi šalies artojai: apverčiamųjų plūgų grupėje rungėsi 18, tradicinių – 12.

Varžėsi premjeras ir ministras

Per varžybų atidarymą pirmieji laukuose po vagą išarė premjeras Andrius Kubilius ir žemės ūkio ministras K.Starkevičius. Premjeras sakė pirmą kartą sėdęs prie traktoriaus vairo. "Įspūdis labai geras. Pirmą kartą ariau, todėl nervinausi, bet šalia buvo geras inžinierius ir viskas buvo gerai“, – teigė A.Kubilius.

K.Starkevičiui šis darbas ne naujiena. „Aišku, daug kas priklauso nuo plūgo sureguliavimo, dirvos struktūros, nuo to, su kokia technika esi įpratęs dirbti. Pavyzdžiui, šiame lauke dirva labai lengva ir arti yra vienas malonumas“, – dalijosi įspūdžiais K.Starkevičius.

Vertino daug teisėjų

Paskui į laukus išvažiavo varžybų dalyviai. Juos vertino 39 teisėjai. Jie žiūrėjo, ar vagos riekės vienodo aukščio, pločio ir formos, ne ant briaunos, bet guli visu savo svoriu tam tikru kampu. Vertinamas ir bendras arimo vaizdas, kiek palikta piktžolių arba šiaudų užariant ražieną, visiškai turi būti užartos daugiamečių augalų liekanos. Ariantieji paprastaisiais plūgais buvo vertinami pagal 15 kriterijų, apverčiamaisiais – pagal 16.

Arimas sudaro pusę visų žemės dirbimo išlaidų. „Todėl labai svarbu tinkamai suarti dirvą; nuo to priklauso, kaip vyks sėjos, kiti žemės apdirbimo darbai. Kartu arimo kokybė gali nulemti tolesnių darbų išlaidas ir derliaus rodiklius. Jei artojas aria ir jo vagos kreivos, išlaidos padidėja 2–3 proc., greičiau dėvisi ir technika“, – kalbėjo vyriausiasis varžybų teisėjas Lietuvos artojų asociacijos prezidentas Alfonsas Malinauskas.

Nugalėtojai atstovaus Lietuvai

Apverčiamųjų plūgų grupėje pergalę šventė Kazys Genčius iš Kretingos, o tradicinių plūgų – Audrius Plerpa iš Pakruojo rajono.

K.Genčius pirmosios vietos neužleidžia jau aštuntus metus iš eilės. Jam atiteko ir absoliučiai geriausiojo artojo taurė. A.Plerpa pergalę švenčia trečius metus.

Įdomu, kad jau dešimtą kartą į pasaulio pirmenybes vyksiantis K.Genčius nėra ūkininkas ir laisvalaikiu tik padeda ūkininkaujantiems tėvams. „Dirbu įmonėje „Agrovet“ transporto inžinieriumi, o arimas man – hobis, – pasakojo daugkartinis arimo čempionas. – Dėl šio pomėgio nukenčia šeima, nes pasaulio čempionatuose dalyvauju per atostogas. Daug padeda mane remianti įmonė „Laumetris“, ji sudaro sąlygas treniruotis.“

Pasak K.Genčiaus, dalyvaujant arimo varžybose labai svarbu įvertinti lauką, atitinkamai sureguliuoti plūgą ir sėkmingai juo išarti nurodytą plotą. Didžiausias K.Genčiaus pasiekimas pasaulio čempionatuose – 2008 m. parvežtas bronzos medalis už žalienų arimo rungtį.

Laikomasi tradicijų

Apverčiamieji plūgai ūkiuose naudojami daug plačiau dėl savo tobulesnės konstrukcijos, darbo našumo ir patogumo ariant, nors jo sureguliuoti yra sudėtingiau. Antra vertus, dėl mažesnės kainos ir eksploatacinių išlaidų žemdirbiai renkasi ir tradicinius plūgus. Pasak Vaclovo Bogužo, pasaulio varžybos irgi neįsivaizduojamos be jų. „Vakaruose tradiciniai plūgai dar mažiau naudojami nei pas mus, bet į pasaulio varžybas susirenka nemažai dalyvių, kurie aria savo malonumui ir tik rengdamiesi varžyboms. Nemažai jų turi visai kitas profesijas, net nesusijusias su žemės ūkiu“, – kalbėjo vyriausiasis varžybų teisėjas, teisėjaujantis arimo čempionatuose ir užsienyje.

Pirmosios Lietuvos arimo varžybos buvo suorganizuotos 1966 m. Per 20 metų artojai varžėsi devyniose respublikinėse varžybose. 1998 m., po 12 metų pertraukos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba su Lietuvos artojų asociacija šalyje atgaivino šią tradiciją ir nuo tada jos vyksta kasmet.

Garsiausi šalies artojai kiekvienais metais dalyvauja pasaulio arimo varžybose. Jos pirmą kartą buvo surengtos 1953 m. Kanadoje, Toronto mieste. Lietuva šiose varžybose debiutavo 1999 m. Prancūzijoje. Šaliai tuomet atstovavo geriausi artojai Juozas Rupšys ir Kazys Genčius.

Kaimo tinklas skatina plėtrą

Artojų varžybas remiantis Lietuvos kaimo tinklas yra viena priemonių, skirtų sėkmingai įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Jo pagrindinis uždavinys – sujungus kaimo plėtros procese dalyvaujančias valstybės institucijas, įstaigas bei nevyriausybines organizacijas, mokslo institucijas, verslo sektoriui atstovaujančias institucijas, siekti darnios kaimo ir žemės ūkio plėtros.

Parama teikiama tik tokiems projektams, iš kurio pareiškėjas nesiekia gauti pelno arba gaunamas pelnas investuojamas į projekto veiklos plėtrą, tęstinumą. Tiesioginiai naudos gavėjai yra kaimo gyventojai.

Paramos lėšomis finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Šiuo metu tinklas jungia daugiau kaip 873 institucijų ir organizacijų, susijusių su KPP ir kitų kaimo plėtros, žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio tikslų įgyvendinimu. Tinklo nariams yra suteikta galimybė savo iniciatyvas įgyvendinti savarankiškai per projektus.