- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kone prieš metus dėl privalomojo testavimo piktinosi didžioji dalis nepasiskiepijusiųjų ir testuotis privalančių žmonių. Šiandien testavimo punktai uždaryti, COVID-19 tyrimus atlieka poliklinikos. Pandemija traukiasi, o Konstitucinis Teismas (KT) pradeda bylą, ar privalomas darbuotojų testavimas neprieštaravo Konstitucijai, praneša LNK.
„Virusinės ligos pasitraukė iki rudens“, – sako Šeškinės poliklinikos laboratorijos skyriaus vedėja Dalia Kuosienė.
Šeškinės poliklinika kasdien atlikti COVID-19 testų priima apie 500 žmonių, o kartais ir mažiau. Anot laboratorijos darbuotojų, palyginti su srautais, kurie buvo žiemą, dabar darbo kur kas mažiau.
„Sumažėjo visų COVID-19 tyrimų“, – pastebi Šeškinės poliklinikos laboratorijos skyriaus vedėja D.Kuosienė.
Mažėjant užsikrėtusiųjų skaičiams, nebeliko tiek pasipiktinimo ir diskusijų kėlusių privalomų COVID-19 testų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Nuo gegužės 1 d. baigėsi privalomas testavimas. Liko tik antigeno testai COVID-19 susirgimams patvirtinti, PGR tyrimų iš viso neliko, tik kas važiuoja į kitas šalis“, – pažymi D.Kuosienė.
Pandemija traukiasi, o KT pradeda bylą, ar privalomas darbuotojų testavimas neprieštaravo Konstitucijai.
„Kalbama apie pačių teisių ribojimą, kurios yra garantuojamos mūsų Konstitucijoje, apie kurias kalbėjome ir šiandien – teisės į darbą ribojimai, asmens laisvės ir neliečiamybės ribojimai“, – sako KT pirmininkė Danutė Jočienė.
Prieš metus dėl privalomo kai kurių nepasiskiepijusių ir nepersirgusių darbuotojų testavimo piktinosi ne tik gyventojai, bet ir dalis Seimo narių. Jie Sveikatos apsaugos ministeriją apskundė teismui.
„Esminis klausimas – ar galima žmogaus teises riboti ne įstatymu, o tam tikrais poįstatyminiais aktais“, – pažymi D.Jočienė.
KT salėje susirėmė konservatoriai su opozicija. Pastarųjų atstovė Seimo narė Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad valstybės lygio ekstremalios situacijos per karantiną darbo apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu.
Esminis klausimas – ar galima žmogaus teises riboti ne įstatymu, o tam tikrais poįstatyminiais aktais.
„Tai bus vieta, kai teismas paaiškins, kokia apimtimi tuos standartus turi nustatyti būtent įstatymų leidėjas, o kokias sąlygas galime atlikti ministro įsakymu ar dar žemesniu lygmeniu“, – akcentuoja A.Širinskienė.
Konservatoriai teigia, kad pandemijos metu reikėjo veikti greitai ir laiko kurti naujų įstatymų nebuvo.
„Įstatymo nuostatos turi būti, bet jos turi būti bendros. Konkrečiai situacijai – pritaikytos poįstatyminiuose aktuose“, – mano Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Lietuva nėra vienintelė šalis, besiskundžianti dėl pandemijos metu pažeistų teisių. Dėl privalomų testavimų, skiepų ir izoliacijos skundžiasi Ispanija, Prancūzija, Graikija ir dalis kitų Europos šalių.
„Šiuo metu itin daug skundų dėl žmogaus teisių ribojimo pateikta Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre“, – sako D.Jočienė.
Tiek Seimo nariai, tiek ir patys teisėjai tikisi, kad, teismui išsprendus ginčą dėl privalomo testavimo per pandemiją, ateityje plintant užkrečiamoms ligoms pavyks išvengti ginčų.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
„Kalbame ne tik apie COVID-19 pandemiją, bet, kaip minėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, kalbame ir apie tuberkuliozės atvejus, kitas infekcines ligas“, – pažymi D.Jočienė.
Sprendimą, ar privalomas darbuotojų testavimas neprieštaravo Konstitucijai, teisėjai žada priimti per mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...