Ar Lietuvos pasas – aukštesnės prabos?

Vokietijai tiko, kad jai atstovavo ukrainietės ir prancūzo pora, o Lietuvai kelialapį į olimpines žaidynes iškovojusiai amerikietei Prezidentas pasakė ne. Daug kur pilietybės įstatymai liberalesni. Ar laimime būdami tokie griežti?

Nepraranda vilties

"Sprendimą priimame su pagarba. Šiek tiek liūdnesni, bet vis tiek dirbame ir ruošiamės tolesnėms varžyboms, kuriose toliau atstovausim mano gimtinei. Rankų nenuleidžiame. Lietuva – mano šalis, myliu ją tokią, kokia jinai yra. Džiaugiuosi, jog sugebėjau naujiems žmonėms ją parodyti ir kartu pamilti", – feisbuke rašė Saulius Ambrulevičius viešai paskelbus, kad Gitanas Nausėda jo partnerei čiuožėjai ant ledo amerikietei Allison Reed Lietuvos pilietybės išimties tvarka nesuteikė.

Jis neslepia, kad Prezidento verdiktas kerta per kojas. Penktus metus Lietuvai atstovaujantis duetas mūsų šaliai iškovojo vienintelį dailiojo čiuožimo kelialapį į vasarį Pekine vyksiančias žiemos olimpines žaidynes, bet be prezidento "taip" sportininkų ir Lietuvos olimpinės viltys užges.

Viltis: Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė L.Vanagienė tikisi, kad S.Ambrulevičiui ir A.Reed gerais sportiniais pasiekimais pavyks pakeisti Prezidento nuomonę. / Lietuvos čiuožimo federacijos nuotr.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentės Lilijos Vanagienės balse girdėti viltis: "Gerbiame Prezidento atsakymą, nors šiandien jis neigiamas. Bet pasikeitus aplinkybėms jis gali būti ir kitoks. O pasikeitusios aplinkybės – tai užimtos kuo aukštesnės vietos, pasiekti geresni rezultatai dar iki olimpiados vyksiančiose varžybose. Gal tai pakeistų Prezidento nuomonę. Tad sportininkai stengiasi, dirba toliau."

Pasak jos, sportininkai todėl ilgai ir neviešino dar birželį iš prezidentūros gauto neigiamo atsakymo, nes buvo susitelkę rengti olimpinio sezono programas.

Gavo pasą ir iškeitė į kitą

Su Lietuvos vėliava čiuožiančių sportininkų drama dėl pilietybės – ne pirma. 2010-aisiais Lietuva prarado iškovotą kelialapį į Vankuverio olimpines žaidynes, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė atmetė Deivido Stagniūno partnerės ant ledo amerikietės Katherine Copely prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę. Ne tik netrukus patirta trauma, bet ir sudužusi olimpinė svajonė lėmė sportininkės sprendimą baigti sportinę karjerą.

JAV besitreniravęs D.Stagniūnas pradėjo čiuožti su kita amerikiete – Isabella Tobias. 2012 m. spalį ji taip pat paprašė lietuviško paso, bet prašymas buvo atmestas. 2013-aisiais pasaulio čempionate porai užėmus 15 vietą ir iškovojus Lietuvai olimpinį kelialapį, I.Tobias kreipėsi antrą kartą. Rasta net šeimos šaknų Lietuvoje: jos mamos dėdė tvirtino, kad jo senelis gimė ir augo Alytaus apylinkėse. Sportininkė tapo Kauno miesto vicemero Stanislovo Buškevičiaus visuomenine padėjėja.

Šįsyk Prezidentės verdiktas buvo palankus. Ji atsižvelgė, kad sportininkė pusketvirtų metų treniravosi poroje su Lietuvos piliečiu, mokėsi lietuvių kalbos, išlaikė egzaminą, dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės gyvenime. 2014-ųjų olimpinėse Sočyje Lietuvai atstovavusi pora užėmė 17-ają vietą.

Tačiau netrukus naujoji Lietuvos pilietė, graudinusis gaudama Lietuvos pasą, jau čiuožė su rusu Ilja Tkačenka ir tikino, kad nėra didesnės garbės, nei atstovauti Izraeliui ir žydų tautai. Neatmestina, kad ši karti patirtis galėjo turėti įtakos ir sprendžiant A.Reed prašymą.

Bet L.Vanagienė primena aplinkybes: D.Stagniūnas su I.Tobias kartu planavo dar mažiausiai dvejas o gal ir trejas olimpines žaidynes, deja, dėl rimtos traumos medikai jam kategoriškai uždraudė sportuoti.

Šleifas: neatmestina, kad dabar neigiamam sprendimui galėjo turėti įtakos kitos ledo čiuožėjos – I.Tobias atvejis, kai gavusi lietuvišką pasą netrukus ji jau sakė, kad nėra didesnės garbės kaip atstovauti Izraeliui. / Butauto Barausko nuotr.

"O Isabella buvo pačiame žydėjime, žinoma, jai reikėjo toliau sportuoti. Kadangi ji žydaitė, jai buvo lengva turėti Izraelio pilietybę. Ji siekė varžytis ir kitose olimpinėse žaidynėse", – pasakoja L.Vanagienė.

Bet Izraelis susitarimų su pora netesėjo ir su kitos valstybės vėliava olimpinėse žaidynėse ji nedalyvavo.

Po 30 metų istorija kartojasi

L.Vanagienė apgailestauja, kad visi prisimena I.Tobias, bet neatsimena mūsų tituluočiausių čiuožėjų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago atvejo. Tuomet aštuoniolikmetis Povilas su maskviete Margarita pradėjo čiuožti 1988-aisiais Maskvoje, kur Centriniame armijos sporto klube atliko privalomąją karinę tarnybą. Po to jis planavo grįžti į Lietuvą. Bet poros rezultatai varžybose buvo puikūs, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę atsivėrė galimybė atstovauti savo valstybei, taip pat ir 1992-ųjų Albervilio olimpinėse žaidynėse.

Paralelės: P.Vanagas ir M.Drobiazko prieš tris dešimtmečius dėl partnerės pilietybės patys patyrė panašią dramą, tiesa, pasibaigusią sėkmingai. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

"Tarptautinėse varžybose Margarita jau startavo už Lietuvą. Bet prieš olimpiadą mums pasakė – rusė nevažiuos. O kad Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) priėmė sprendimą tose olimpinėse žaidynėse buvusių sovietinių respublikų sportininkams netaikyti pilietybės reikalavimo, nuo mūsų nuslėpė. Tai sužinojome, kai visa Lietuvos delegacija jau buvo Albervilyje", – prisimena L.Vanagienė.

TOK paskambino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentui Artūrui Poviliūnui, kad šis sukviestų naują posėdį, nes pora turi dalyvauti olimpiadoje.

L.Vanagienė neabejoja: jei pora nebūtų išvažiavusi į olimpiadą, būtų iširusi, o Lietuvoje tokio lygio partnerės Povilui nebuvo. Mūsų valstybė taip ir nebūtų turėjusi savo čiuožėjų penkeriose olimpinėse žaidynėse, iš kurių trejose laimėtos prizinės vietos (tokiomis laikomos pirmos – aštuntos vietos). O kiek medalių Lietuvai jie pelnė Europos ir pasaulio čempionatuose, kitose prestižinėse varžybose.

1993 m. lapkritį prezidentas Algirdas Brazauskas M.Drobiazko išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę, ir į Lilehamerio olimpines ji jau važiavo su lietuvišku pasu.

"Širdis stoja ir gaila, kad po 30 metų tas pats kartojasi, tik tada mūsų poros į olimpiadą nenorėjo leisti LTOK, o dabar jis rašo rekomendacijas, skiria finansavimą, nori, kad pora vyktų į Pekiną, tačiau pati Lietuva užtrenkia duris. Ir dar po to, kai pora iš pirmo karto iškovojo olimpinį kelialapį pasaulio čempionate, kur pateko tarp penkiolikos geriausiųjų, o ne atrankos varžybose. Kiek nepateko stiprių komandų, neprasimušė Europos čempionų, o jie iškovojo šią teisę Lietuvai", – pabrėžia L.Vanagienė.

Atrodytų, paprasčiausia būtų poruoti čiuožėjus iš tos pačios valstybės. Bet, aiškina ji, šioje sporto šakoje duetui reikia ypatingos darnos, tad partnerį rasti sudėtinga. Rusijoje, Japonijoje ar JAV, Kanadoje čiuožėjų šimtai tūkstančių, ir vis tiek vos ne pusė porų – kilę iš skirtingų valstybių.

Štai porinio čiuožimo 2018-ųjų olimpiniai čempionai iš Vokietijos: Bruno Massot – prancūzas, anksčiau su ruse Darija Popova atstovavęs Prancūzijai, o jo partnerė Aljona Savčenko – buvusi Ukrainos čiuožėja. Prancūzai daug metų didžiavosi savo olimpiniais ir pasaulio šokių ant ledo čempionais – tautiečiu Gwendal Peizerat ir anksčiau Rusijos sportininke Marina Anisina.

Konstitucija griežta

Tačiau tapti Lietuvos piliečiu turint kitos šalies pilietybę labai sunku. Pagal Konstituciją ir Pilietybės įstatymą, Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turinčiam kitos valstybės piliečiui, kuris yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.

Ypatingais nuopelnais laikoma veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. O integravimasis į Lietuvos visuomenę vertinamas gebėjimais bendrauti lietuvių kalba ir kitais akivaizdžiais to įrodymais.

Kartu su rašytiniu prašymu suteikti pilietybę asmuo turi pateikti įrodymus, atitinkančius šiuos reikalavimus, taip pat ir Lietuvos piliečių rekomendacijas. Pirmiausia prašymą svarsto Pilietybės reikalų komisija, kurią sudaro prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento atstovai, teisingumo viceministras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Migracijos departamento direktorius.

Komisija suteikti pilietybę A.Reed nerekomendavo. "Prezidentas gali nesutikti su Komisijos rekomendacija, bet jį saisto priesaika laikytis Konstitucijos, – aiškina Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė, 2005–2014 m. – KT teisėja Toma Birmontienė. – Prezidento atsisakymas suteikti pilietybę išimties tvarka buvo grįstas Konstitucinio Teismo (KT) suformuota doktrina, kurios jis griežtai laikėsi. Toks pilietybės suteikimas tikrai labai išimtinis. Kalbama ne tik apie nuopelnus, bet ir integravimąsi, kad būtų su Lietuva susijęs, kad pilietybė būtų reikalinga ne jo asmeniniam interesui, karjeros siekiams realizuoti, o tam, kad žmogus nori būti mūsų bendruomenės nariu."

Profesorė primena, kad toks griežtas požiūris į pilietybę buvo suformuotas jau priimant Konstituciją 1992 m. Šios nuostatos vėliau buvo išaiškintos KT irgi ne jas plečiant, o, atvirkščiai, siaurinant – prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta anksčiau įstatyme buvusi nuostata, pagal kurią pilietybė galėjo būti suteikta už Lietuvos vardo garsinimą.

"Asmeniškai man gaila, kad neturėsime Lietuvai atstovaujančio čiuožėjų dueto olimpinėse žaidynėse, ypač prisimenant, tik kokių rezultatų pasiekėme ir vasaros olimpinėse. Bet žmogiškoji emocija – viena, o konstitucinis reguliavimas – kita", – teigia T.Birmontienė.

Jos manymu, A.Reed precedentas ateityje gal paskatintų sportininkus prieš planuojant savo karjerą matyti, kad skirtingai nuo daugelio kitų valstybių Lietuvos konstitucinis pilietybės suteikimo reguliavimas griežtas, ir tada nebūtų tokių skaudžių nusivylimų.

Įrodymų nepakako

Žinoma, A.Reed Lietuvą, kaip ir anksčiau savo sportinėje karjeroje – Izraelį ir Sakartvelą (su Otaru Japaridze, su kuriuo yra čiuožusi ir I.Tobias, ji net dalyvavo 2010 m. Vankuverio olimpinėse žaidynėse), kaip ir šimtai kitų čuožėjų kitas šalis, rinkosi ne tikslingai dėl meilės būtent šioms šalims. Sunku būtų tikėtis, kad japonės ir amerikiečio šeimoje JAV gimusi A.Reed, kai baigs sportininkės karjerą, su JAV lietuviais šoks mūsų tautinius šokius ar kalbės lietuviškai.

Gerbiame Prezidento atsakymą, nors šiandien jis neigiamas. Bet pasikeitus aplinkybėms jis gali būti ir kitoks.

Bet, pasakoja L.Vanagienė, penkti metai su lietuviu čiuožianti amerikietė ne tik atstovauja Lietuvai tarptautinėse varžybose (pilietybės reikalaujama tik olimpiadoje) – jos tėvai finansiškai remia poros galimybes sportuoti, ji turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, ir kiek čia būna, padeda jauniesiems sportininkams treniruotis: pataria, veda seminarus, ir apie Lietuvą ji daug žino, ir lietuviškai pakalba, turi mokytoją. Gal ir ateityje ji ambasadoriautų Lietuvos čiuožėjams, juos paglobotų?

Galų gale, negalima užmiršti ir Lietuvos piliečio interesų: S.Ambrulevičius, iš savo 29-erių metų daugiau kaip dvidešimt paskyręs dailiajam čiuožimui, pasiekė rezultatų, įvertintų olimpinio kelialapio. L.Vanagienė primena, kad nė vienas mišriose porose čiuožiantis Lietuvos sportininkas nesusigundė startuoti už kokią kitą valstybę, o tokių siūlymų buvo, nes vyrų šioje sporto šakoje labai trūksta. Turėti savo atstovus svarbiausiame pasaulio sporto įvykyje – ir Lietuvos valstybės interesas.

"Taip" – tik dviem

Bet įrodyti, kad yra vertas Lietuvos pilietybės išimties tvarka, nuo 2004 m. pavyko vos šešiems. Iki tol nuo 1990 m. – net 805 asmenys, bet tuo metu Pilietybės įstatyme buvo įteisinti kitokie pilietybės suteikimo išimties tvarka reikalavimai. Vienu atveju – kai Rolandas Paksas suteikė pilietybę Jurijui Borisovui – KT pripažino, kad tai padaryta neteisėtai.

Prezidentas Valdas Adamkus savo antrą kadenciją pilietybę išimties būdu suteikė dviem – JAV gyvenusiam garsiajam menininkui Jonui Mekui ir Kanados piliečiui – lietuvybės puoselėtojui, vertėjui ir dailininkui monsinjorui Stasiui Žiliui.

D.Grybauskaitė išimtį per dvi savo kadencijas pritaikė dukart: be I.Tobias, pilietybę suteikė Švedijos piliečiui visuomenininkui, publicistui, kino dokumentikui, socialinių iniciatyvų puoselėtojui Jonui Ohmanui. Tuomet jis jau daugiau kaip 10 metų gyveno Lietuvoje, laisvai kalbėjo lietuviškai, į švedų kalbą buvo išvertęs septynias knygas, sukūręs filmų apie mūsų valstybės istoriją, už nuopelnus ne kartą apdovanotas medaliais ir ordinais.

Kaip informavo Prezidento komunikacijos grupė, G.Nausėda yra atmetęs šešis prašymus, šiuo metu yra penki neišnagrinėti, o dviem prašytojams pasakė "taip".

Šiemet sausį – Jungtinės Karalystės (JK) piliečiui Antonui Lukoševičiui – pasaulyje žinomam violončelininkui, avangardinės ir eksperimentinės muzikos kūrėjui ir atlikėjui, remiančiam Lietuvos menininkų kūrybą, aktyviai prisidedančiam prie jų kūrinių sklaidos Europoje. Beje, jo tėvas ir seneliai kilę iš Lietuvos, jis susituokęs su lietuvių rašytoja Paulina Pukyte.

Išimtys: Lietuvos pilietybė išimties tvarka nuo 2004 m. suteikta tik šešiems užsienio piliečiams. Gegužę ją pelnė garsus britų aktorius ir režisierius D.Fletcheris, jau ketvirtį amžiaus susijęs su žmonos D.Ibelhauptaitės gimtine Lietuva. / Scanpix nuotr.

Gegužę pilietybė išimties tvarka suteikta garsiam britų aktoriui ir režisieriui Dexteriui Fletcheriui. Prieš ketvirtį amžiaus pirmą kartą atvykęs į Lietuvą su būsima žmona operos režisiere Dalia Ibelhauptaite nuo to laiko jis artimai bendradarbiauja su mūsų kino kūrėjais, padeda gabiam jaunimui, prisideda prie kultūros, visuomeninių ir labdaros projektų.

Keistas sutapimas, kad abu jie – JK piliečiai ir abu pasiprašė Lietuvos pilietybės kaip tik tada, kai JK išstojo iš ES, o Lietuvos pasas suteikia ir ES pilietybę. Bet juk tikrai garbė turėti tokius bendrapiliečius, ir tai suteikia daugiau bonusų Lietuvai nei pragmatinės naudos Lietuvos pilietybę gavusiam kitos šalies piliečiui.

Kiti liberalesni

Vis dėlto ar išsivaikščiojančiai Lietuvai globalizacijos erą išgyvenančiame pasaulyje paranku išlaikyti tokią pilietybės skaistybę, o ką jau kalbėti apie dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, įgijusiems kitos šalies pasą? Juk pasitaikė tokių kurioziškų atvejų, kai Lietuvos pasą pareikalauta grąžinti net JAV gyvenančiam Kovo 11-osios akto signatarui Virginijui Pikturnai. Tik prieš penkerius metus pakeistas įstatymas, kad ypatingų nuopelnų mūsų šaliai turintys Lietuvos piliečiai jos neprarastų įgiję kitos šalies pasą.

Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko konservatoriaus Žygimanto Pavilionio, nepriklausomybės pradžioje, kai dar nebuvome ES ir NATO nariai, bijojome visų, todėl priėmėme labai ribojančias nuostatas kitose šalyse gyvenančių asmenų pilietybės klausimu. Sąlygos pasikeitė iš esmės, tapome ES, NATO nariais, trečdalis tautos išvažiavo į Vakarus, tačiau tebeturime vieną griežčiausių ES pilietybės instituto formuluočių Konstitucijoje, o kol ji nepakeista, pilietybės klausimas negali būti labai liberaliai traktuojamas. Bet pilietybės institutas yra ta Konstitucijos dalis, kuri gali būti keičiama tik referendumu. Iš pirmo karto tai nepavyko.

Ž.Pavilionio įsitikinimu, mums, emigrantų valstybei dar nuo XVIII a., reikėtų mokytis iš kitų emigracijos valstybių – Airijos, Izraelio, kaip sutelkti visos tautos jėgas vienos valstybės statybai: šios šalys tai daro ir liberalizavę pilietybės klausimą. Pasak parlamentaro, ir bendra ES tendencija tokia, kad dauguma šalių suteikia pilietybės teisę kitose ES valstybėse gyvenantiems piliečiams, o Lietuva – prie mažumos šalių, kur to nėra.

Ar dar liko šansų?

Lietuvai atstovaujantys ledo čiuožėjai lietuvis S.Ambrulevičius ir amerikietė A.Reed naujame sezone tikisi pasaulio žiūrovus ir teisėjus sužavėti laisvuoju šokiu, kurį jiems sukūrė lietuvis P.Vanagas ir rusė M.Drobiazko, beveik prieš tris dešimtmečius išgyvenusi panašią dramą, tiesa, su laiminga pabaiga ir lig šiol besitęsiančia sėkmės istorija jai pačiai, jos partneriui lietuviui ir Lietuvai, kurią garsino ir ligi šiol tebegarsina talentingas duetas. Beje, 2002 m. Solt Leik Sityje jų iškovota penktoji vieta – lig šiol aukščiausias nepriklausomos Lietuvos sportininkų pasiekimas žiemos olimpiadose.

Ar dar likę šansų, kad šį šokį pasaulis pamatys ir olimpinėse žaidynėse? Prezidento Komunikacijos grupė atsakė, kad Prezidentas pilietybės suteikimo klausimus sprendžia vadovaudamasis įstatymu, o pagal šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo 37 straipsnį asmenų prašymai dėl Lietuvos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį, išskyrus atvejus, kai jis paduodamas kitu šiame įstatyme nustatytu Lietuvos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą.

Galbūt pagrįstumui patvirtinti pasitarnaus artimiausių poros startų rezultatai, tad belieka ne grynai lietuviškam, bet Lietuvos duetui palinkėti, kad nesudužtų ne tik sportininkų svajonė – neužgestų Lietuvos olimpinė viltis 2022-ųjų olimpinėse žaidynėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AUKŠČIAUSIOS PRABOS

AUKŠČIAUSIOS PRABOS portretas
Galvijo pasas

o

o portretas
prezidentas logiskai pasielge nepamirskim kaip gzybovska suteike pilietybe jav sportininkei kuria maskva persiviliojo ir prieko cia pilietybe ir sportas ar betkoks versla kaip borisovo ir tokiu isimciu neturetu buti nes pilietybe igijama nuo tevu ir gimstant toje salyje su kalba paprociais ir...genais===

Jah city

Jah city  portretas
Tai kok LR passes!!!…juk Db naujas galingesnis… :D GP
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių