- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijoje pamokos vyksta rusų kalba. Estijoje po septynerių metų tokių pamokų neliks. Estai nusprendė po truputį naikinti valstybines rusų mokyklas ir visiškai pereiti prie mokymo estų kalba, pasakojama LNK reportaže.
Rusų mokyklos direktorė Lietuvoje nesupranta tokio estų žingsnio.
„Integruojantis į mūsų valstybės kultūrą iš tiesų galima kalbėti ta kalba, kurią tu girdi nuo pat gimimo. Tu esi apsaugotas ir tai buvo didžiulis mūsų valstybės pasididžiavimas. Tad, manyčiau, kad tai bus nepopuliarus sprendimas“, – kalbėjo Aleksandro Puškino gimnazijos direktorė Jelena Žurovska.
Perėjimas iš rusų į lietuvių kalbos mokyklą, anot direktorės, sukeltų labai daug problemų.
„Jau šiais laikais mes jaučiame didelę lietuvių kalbos mokytojų stoką. Jau šiandien mūsų mokykloje trūksta trijų mokytojų ir, deja, jokios perspektyvos ateičiai“, – tęsė J. Žurovska.
Tokiam žingsniui prieštarautų ir Lietuvos tautinių bendrijų tarybos vadovas.
„Tai yra tautinių mažumų teisių pažeidimas ir žmogaus apsisprendimo teisės pažeidimas. Mes neturime lenktyniauti, kas labiau neapkenčia režimo. Turime rungtyniauti, kas labiau padeda Ukrainai. Ir čia, manau, Lietuva užima deramą vietą“, – sakė Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Todesas.
Tačiau ir Seime už švietimą atsakingi politikai Estijos pavyzdžiu reikalo sekti nemato.
„Mūsų istorinė tradicija, manau, šiandien neleistų kalbėti apie tokius dalykus, kaip tikrų tautinių bendrijų mokyklų uždraudimus“, – teigė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Tai turėtų mūsų valstybės strategija – sudėlioti labai aiškiai akcentus įvertinant ir jų kultūrinį identitetą, galimybes jį išlaikyti, taip pat lojalumą Lietuvos valstybei bei pagarbą valstybinei lietuvių kalbai“, – sakė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė.
Tačiau pasak V. Targamadzės, valstybinę lietuvių kalbą rusų tautinės mažumos vaikai galėtų mokėti ir geriau.
„Jie valstybinę lietuvių kalbą galėtų mokytis stipriau ir integruotis į mūsų visuomenę. Nuojauta kužda ir iš įvairių pokalbių girdima, kad yra per mažai integracijos į mūsų visuomenę pilietiniu ugdymu“, – sakė V. Targamadzė.
Gimnazijos direktorė atsako, kad jų mokiniai gal ir nėra tarp geriausių, bet tikrai ir ne tarp blogiausių.
„Mūsų abiturientai paskui puikiai dirba Lietuvoje: ir gydytojais, ir teisininkais. Nėra nei vieno, kuris nepritaptų ir negalėtų integruotis Lietuvoje“, – kalbėjo J. Žurovska.
Tačiau pastabų tautinių mažumų mokykloms turi ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Žinoma, parengimas valstybine kalba galėtų būti stipresnis ir palaipsniui didiname lietuvių kalbos pamokų skaičių. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme randasi daugiau lietuvių kalbos pamokų, keičiasi ir egzaminų sistema. Tad parengimas valstybine kalba turėtų stiprėti“, – teigė J. Šiugždinienė.
Europos Sąjungoje yra labai mažai šalių, kuriose veikia valstybinės mokyklos kitomis kalbomis. Vis dėlto Lietuva artimiausiu metu naikinti tautinių mažumų mokyklų neketina.
„Mes su Lenkija turime net kelis tarptautinius susitarimus dėl vaikų ugdymo tautinių mažumų kalba. Mes taip pat turime lietuviškas mokyklas Lenkijoje. Mes gerbiame ir sudarome vienodas galimybes visoms savo tautinėms mažumoms“, – tęsė J. Šiugždinienė.
Rusų kalba Lietuvoje mokosi beveik 19 tūkst. ar kiek daugiau kaip 5 proc. visų šalies mokinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...