- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Lietuvoje metalo ieškiklių naudojimas nėra uždraustas, tačiau labai griežtai ribojamas“, – sako Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Robertas Motuzas.
Pašnekovas aiškina, kuriose šalies vietose šiuos prietaisus galima naudoti bei kas turi teisę tai daryti.
LRT RADIJO klausytojas Saulius iš Vilkaviškio norėtų sužinoti, jei Lietuvoje yra galimybė ieškojimams pasitelkti metalo detektorius, kuriose valstybės teritorijose juos naudoti.
Pasak Kultūros paveldo departamento vyriausiojo valstybinio inspektoriaus R. Motuzo, mūsų šalyje metalo ieškikliai neuždrausti, tačiau reglamente numatyta griežta tvarka.
„Ribojimai yra nurodyti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme. Pastarasis liečia visą Lietuvos teritoriją, o sugriežtinta tvarka papildomai galioja kultūros paveldo objekto teritorijose“, – aiškina pašnekovas.
Įstatyme taip pat nurodyta, kad minėtųjų prietaisų bet kas naudoti negali: „Ieškoti kultūrinę vertę turinčių daiktų, vykdant kasinėjimus, naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik atestuoti tyrėjai. Šiuo atveju tai – asmenys, baigę archeologijos studijas, sukaupę bent trijų metų profesinę patirtį, dalyvavę archeologiniuose tyrimuose ir gavę atitinkamą atestatą.“
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme išskirta 14 kategorijų kultūrinę vertę turinčių daiktų, kurių metalo detektoriumi ieškoti draudžiama, komentuoja Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius R. Motuzas.
„Paminėsiu keletą kategorijų: archeologiniai radiniai, kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais: visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu. Taip pat – šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, kilnojamieji daiktai, turinys numizmatinę, heraldinę ar filatelinę vertę, ordinai bei medaliai. Be to, plačiausia grupė – antikvariniai daiktai. Jais reikėtų laikyti prieš 50 m. ar anksčiau sukurtus kilnojamuosius žmogaus veiklos medžiaginius kūrinius“, – vardija pašnekovas.
Kultūros paveldo departamentas ragina žmones įvertinti grėsmę ir nepadaryti žalos reliktams – šia veikla turi užsiimti archeologai bei mokslininkai.
„Šie specialistai savo vykdomuose archeologiniuose tyrimuose dažnai į talką pasitelkia mėgėjus. Tačiau jų metalo ieškikliais atliekami žvalgymai yra prižiūrimi. Taip sudaromos galimybės nesunaikinti svarbios mokslinės informacijos. Mes kviečiame asmenis, besidominčius istorija ar archeologija, talkinti archeologiniuose tyrimuose – saugiai bei atsakingai domėtis savo šalies praeitimi“, – ragina Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius R. Motuzas.
Vis tik Lietuvoje galioja gana griežti įstatymai, ribojantys metalo detektorių naudojimą, todėl galvojama apie pakeitimus: „Yra dviejų grupių šalys: vieni laikosi liberalesnės nuomonės, kiti – griežtesnės. Pastaraisiais metais, gaudami piliečių prašymų, mes atsižvelgėme į pasiūlymus. Tokiems klausimams visai neseniai sudarėme specialią darbo grupę, kuri diskutuoja dėl galimybių tvarką liberalizuoti, įvesti tam tikrą licencijavimą, mėgėjus po truputį įtraukti į tyrimus, o metalų ieškiklių naudojimą padaryti atviresnį visuomenei.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.5
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
L. Kasčiūnas: karinio patarimo dėl vikšrinių kovos mašinų tikimasi per maždaug mėnesį
Svarstant, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinio patarimo tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. ...
-
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos: įpareigos aptarnauti klientus lietuvių kalba2
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. ...
-
Bandomasis laikotarpis darbe: kokiu atveju jis gali būti pratęstas?1
Darbo inspektoriai sulaukia vis daugiau skundų dėl bandomojo termino darbe. Aiškėja, kad jį darbdaviai neretai kėsinasi pratęsti ilgiau nei tris mėnesius, nori nemokėti atlyginimo ar kitaip išnaudoja kėdę besimatuojantį kolegą. ...