Nauja vakcina. Į Lietuvą atgabenta pirmoji britų ir švedų farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos siunta –  12 tūkst. dozių. Kol kas ja bus skiepijami žmonės iki 55 metų amžiaus, argumentuojant tuo, kad trūksta duomenų apie vakcinos efektyvumą vyresniems žmonėms. Tuo metu savaitgalį paskelbtas tyrimas parodė, kad „AstraZeneca“ yra mažiau efektyvi Pietų Afrikoje paplitusiai koronaviruso atmainai. Mokslininkai teigia, kad vakcina „suteikia minimalią apsaugą nuo lengvos ir vidutinės COVID-19 ligos formos“, tačiau keliama prielaida, kad vakcina gali padėti apsaugoti nuo sunkios formos.

Karantino režimas. Siekiant sumažinti naujų koronaviruso mutacijų plitimo riziką, nuo pirmadienio stiprinama į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikra Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose bei Klaipėdos jūrų uoste, tačiau Lietuva kol kas neseka Latvijos pavyzdžiu, kuri uždraudė skrydžius iš Didžiosios Britanijos, Airijos ir Portugalijos. Vyriausybei pirmadienį ruošiantis svarstyti karantino atlaisvinimo planą, liberalų lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savaitgalį paskelbė, kad artimiausiu laiku dalis paslaugų ir verslų jau galėtų atsidaryti Rietavo, Jurbarko rajono, Kalvarijos ir Birštono savivaldybėse.

Koronaviruso situacija. Šeštadienį Lietuvoje pranešta apie 676 koronaviruso atvejus ir 15 mirčių, sekmadienį – 491 atvejį ir 10 žmonių mirčių. Ligoninėse gydoma daugiau kaip 1200 žmonių, 143 iš jų – reanimacijoje.

Kinų ir rusų vakcinos. Europoje įsibėgėjant diskusijoms dėl galimybės naudoti kiniškas ir rusiškas vakcinas, Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Kremlius vakciną „Sputnik V“ naudoja kaip „kaip hibridinį ginklą skaldyti ir valdyti“. Vengrija pirmoji Europos Sąjungoje patvirtino Rusijos ir Kinijos vakcinas, nelaukdama bendro sprendimo, Čekijos premjeras pranešė, kad svarsto tokią galimybę. Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai sako, kad rusiškos ir kiniškos vakcinos galėtų būti naudojamos, jei jas patvirtins Europos vaistų agentūra. Kinija savaitgalį patvirtino savo antrąją vakciną nuo koronaviruso.

Kritika Rusijai. Lietuvos vadovai sukritikavo ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio vizitą Rusijoje. Prezidentas Gitanas Nausėda pasmerkė Maskvos sprendimą išsiųsti Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos diplomatus ir pareiškė, kad Europos Sąjungos lyderiai viršūnių susitikime kitą mėnesį turės nuodugniai įvertinti santykius su Rusija. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad J. Borrellio vizitas pakenkė ES reputacijai. J. Borrellis savaitgalį gynė savo vizitą – jis sako, kad diplomatiniai kanalai su Rusija privalo likti atviri.

Eurovizijos viltys. Lietuvai Eurovizijos dainų konkurse šiemet atstovaus grupė „The Roop“ su daina „Discoteque“. Ji laimėjo šeštadienį surengtą nacionalinę atranką. Grupė „The Roop“ atstovauti Lietuvai buvo išrinkta ir praėjusiais metais, bet dėl koronaviruso pandemijos konkursas buvo atšauktas. Eurovizijos dainų konkursas gegužės mėnesį vyks Olandijos mieste Roterdame. Lažybininkai lietuvius vertina kaip vienus iš favoritų.

Parama baltarusiams. Sekmadienį minint Baltarusijos opozicijos inicijuotą solidarumo dieną, Lietuvos vadovai išsakė paramą už demokratiją kovojantiems baltarusiams ir paragino Aliaksandro Lukašenkos režimą surengti laisvus rinkimus. Šia proga pastatai ir tiltai Lietuvoje ir kitose šalyse nušvito raudonai baltos Baltarusijos tautinės vėliavos spalvomis, taip išreiškiant solidarumą su Baltarusijos žmonėmis. Prezidentas G. Nausėda sako tikintis, kad demokratiška Baltarusija – neišvengiama ateitis. Jis taip pat pranešė, kad sieks išplėsti ES sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui. Žiemos šalčiai ir Baltarusijos milicijos veiksmai pastaruoju metu susilpnino protestus prieš A. Lukašenką, tačiau opozicijos pajėgos rengiasi stiprinti pasipriešinimą pavasarį.

Protestai Mianmare. Tūkstančiai žmonių savaitgalį dalyvavo demonstracijose Mianmare prieš karinį perversmą, reikalaudami atstatyti demokratinį valdymą.

Izraelio pyktis. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas paskelbė, kad jo jurisdikcija apima palestiniečių teritorijas, okupuotas Izraelio per 1967 metų karą. Tokiu būdu teismas atvėrė kelią tyrimui dėl galimų žydų valstybės kariuomenės karo nusikaltimų. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad toks sprendimas yra „grynas antisemitizmas“.

Nelaimė Indijoje. Indijos Himalajuose atitrūkus ir į upę nuslinkus ledyno daliai susidarę didžiuliai vandens, purvo ir nuolaužų srautai pralaužė vieną užtvanką, nunešė tiltus ir kelius. Dingusiais laikomi mažiausiai 200 žmonių.