Apžvalga: svarbiausi penktadienio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje

Koronaviruso situacija:

* Lietuvoje nustatyti 1032 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 29 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1,7 tūkst. COVID-19 pacientų, 172 iš jų – reanimacijoje.

* Prezidentas Gitanas Nausėda po Europos Sąjungos vadovų susitikimo pranešė, kad Lietuva turėtų gauti pakankamai vakcinų iki liepos paskiepyti apie 70 proc. suaugusiųjų šalies gyventojų. Pasak prezidento, Lietuva per pirmąjį ir antrąjį ketvirtį gaus 4 mln. dozių.

* Vengrijos vyriausybė paskelbė, kad iš Rusijos pirks 2 mln. vakcinos „Sputnik V“ dozių.

* Darbą Baltuosiuose rūmuose pradėjęs Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas sugriežtino kaukių dėvėjimo taisykles ir nurodė karantinuotis į JAV atskrendantiems žmonėms. „Šalyje ekstremali padėtis. Atėjo laikas tai taip ir vertinti“, – sakė naujasis JAV prezidentas.

Bankrotų rizika. Centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas perspėjo, kad pasibaigus valstybės pagalbai Lietuvoje šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų. Jo duomenimis, pernai bankrotų skaičius sumažėjo 50 proc., bet pasibaigus valstybės paramai galima tikėtis bankrotų suintensyvėjimo. V. Vasiliausko teigimu, ateityje taip pat galima tikėtis blogų paskolų padidėjimo.

Lietuvių įskaita. Abiturientams šiemet nereikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Įskaitos taip pat nereikės laikyti ankstesnių metų buvusiems mokiniams, kurie šiemet yra pateikę prašymus laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Pranešimai dėl smurto. Baltarusijos opozicijos atstovai pranešė, kad į Lietuvos teisėsaugą dėl Baltarusijos milicijos smurto artimiausiu metu žada kreiptis dar trys baltarusiai, prašydami pradėti tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui. Du iš nukentėjusiųjų yra Baltarusijos piliečiai, viena – Vilniuje gyvenanti baltarusių kilmės Lietuvos pilietė.

Valstybės pajamos. Finansų ministerija paskelbė, kad valstybė ir savivaldybės pernai negavo 920 mln. eurų, arba 8 proc., planuotų pajamų. Didžiausia skylė susidarė dėl įmonėms suteiktos galimybės atidėti mokesčius.

Navalno situacija. Rusijos policija perspėjo, kad yra pasirengusi numalšinti Aleksejaus Navalno rėmėjų demonstracijas. Keli artimi A. Navalno bendražygiai, tarp jų garsi aktyvistė Liubov Sobol ir jo atstovė Kira Jarmyš, buvo sulaikyti dėl kvietimo į mitingus, jiems gresia didelės baudos ir trumpalaikis laisvės atėmimas. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis kalbėdamasis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu paragino Maskvą paleisti A. Navalną.

Protestas Minske. Baltarusijos sostinėje Minske į ligoninę paguldytas susideginti prie vyriausybės pastato mėginęs vyras. Sostinės Nepriklausomybės aikštėje save padegęs vyras nudegė daugiau kaip 50 procentų kūno.

Ginkluotės sutartis. JAV prezidentas Joe Bidenas pasiūlė Rusijai penkeriems metams pratęsti naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, ribojančios Amerikos ir Rusijos branduolinių arsenalų dydį. Kremlius pasveikino šį pasiūlymą. Jeigu nebūtų pratęsta, sutartis nustotų galioti vasario 5 dieną. Tai yra paskutinis tebegaliojantis branduolinių arsenalų ribojimo paktas tarp abiejų šalių.

„Google“ Australijoje. „Google“ pagrasino blokuoti australų vartotojus ir neleisti jiems naudotis bendrovės internetiniais paieškos įrankiais, jei vyriausybė nepakeis teisės aktų, verčiančių interneto milžinę atlyginti naujienų rengėjams už internete rodomą jų parengtą turinį. „Google Australia“ vadovaujamoji direktorė Mel Silva perspėjo Senato komitetą Kanberoje, kad pirmasis pasaulyje žiniasklaidos įstatymas yra neįgyvendinamas ir pakenks interneto veikimui. Praėjusiais metais buvo parengti teisės aktai, siekiant priversti „Google“ ir „Facebook“ mokėti vietos žiniasklaidos organizacijoms už naujienų turinio talpinimą, kitu atveju interneto milžinėms gresia milijoninės baudos.