- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime skinasi kelią svarbiausias valstybės teritorijų planavimo iki 2050-ųjų dokumentas, numatantis administracinę pertvarką.
Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė Lietuvos teritorijos bendrojo plano erdvinio vystymo kryptims bei teritorijos naudojimo funkcijų prioritetams, o balsavimas dėl jo vyks birželį.
Numatoma ateityje vietoj apskričių suformuoti penkis regionus. Toks siekis sukėlė daugiausia diskusijų per svarstymus Seime.
Kai kurie parlamentarai mano, kad dokumentas panaikins apskričių galimybę formuoti regioninę politiką ir užkoduoja didžiųjų miestų dominavimą.
Seimo Valstybės ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys įsitikinęs, kad šalies teritorijos bendrasis planas paklos pamatus regioninei politikai ir nulems regionų plėtrą. Tačiau jis apgailestauja, kad pasirinktas apskričių naikinimo variantas jas keičiant į penkias urbanistinių centrų partnerystės grupes: Vilniaus-Utenos-Ukmergės, Kauno-Marijampolės-Alytaus, Klaipėdos-Tauragės-Telšių, Šiaulių-Mažeikių ir Panevėžio-Biržų-Rokiškio.
P. Urbšio teigimu, naujoji bendrojo plano koncepcija panaikina apskričių galimybę formuoti regioninę politiką: „Dabar egzistuojanti sistema leidžia lygiaverčiai dalyvauti visoms savivaldybėms formuojant regioninę politiką. Šitas siūlomas variantas išskiria tik 14 savivaldybių“.
Jis prognozuoja, kad naujas savivaldos skirstymas atitolins paslaugas regionuose nuo žmonių ir dar labiau išryškins netolygumus.
„1950 metais buvo panaikintos apskritys ir buvo įsteigtos keturios sritys: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Jeigu jūs norite vėl grįžti atgal, pirmyn, darykite! Bet kodėl jūs melavote žmonėms rinkimuose, kad jums svarbūs regionai? (...) Jeigu toje partnerystės grupėje yra Vilnius, kokį žodį turės Utena ir Ukmergė?“ – kalbėjo parlamentaras.
Aplinkos apsaugos komiteto narys Paulius Saudargas sako, kad dokumentas buvo svarstomas per greitai, per mažai diskutuojama. Jis kritikuoja infrastruktūros plėtros politiką ir įtaria, kad vienos savivaldybės klestės, o kitos bus skurdinamos.
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas BNS sako, kad dėmesį sutelkiant į penkis regionus tarp savivaldybių bus skatinamas bendradarbiavimas, o ne konkurencija.
„Savivaldybės regionų lygmenyje daugiau derintų investicijas“, – teigė jis.
S. Gentvilas pabrėžė, kad 30 proc. Europos Sąjungos fondų lėšų, kurios pasieks Lietuvą, bus investuojamos regionų tarybų sprendimu.
„Turės susėsti ir apsispręs (tarybos – BNS), kurioje savivaldybėje bus statomi nauji stadionai, kurioje baseinas, o ne taip, kaip dabar, – ta pati infrastruktūra yra dviejuose gretimuose rajonuose 20 kilometrų atstumu“, – BNS aiškino S. Gentvilas.
Aplinkos ministerija sako, kad numatoma partnerystė turėtų padėti spręsti, pavyzdžiui, viešojo transporto organizavimo problemas.
„Kai skirtingos savivaldybės organizuoja viešąjį transportą, daugeliu atveju daro tai iki savo administracinės ribos ir taip apriboja žmonių judėjimo galimybes, o partneriaujant turėtų būti išnagrinėtos tam tikros situacijos ir priimti bendri, pasverti ir situaciją atitinkantys sprendimai“, – BNS tvirtino aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis.
Lietuvos teritorijos bendrajame plane nenumatyta nei keisti apskričių ribų, nei savivaldybių administracinių ribų, būtų sukurta nauja tik urbanistinė sistema.
Aplinkos ministerija sako, kad urbanistinių centrų prioritetinė partnerystė sprendinys būtų vienas iš būdų mažinti vis didėjančią regionų atskirtį Lietuvoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas1
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius2
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai8
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai2
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti5
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...