Aplinkos psichologė: ekologiją renkamės, kai ji mums patogi

Apie klimato kaitą ir ekologiją kalbama ne vieną dešimtmetį. Vieni stengiasi kaip įmanydami mažiau teršti aplinką, kitiems tai – nė motais. O ar kada susimąstėte, kas nulemia mūsų požiūrį į gamtos saugojimą? Pasak aplinkos psichologės Audros Balundės, esama tam tikrų aspektų, kurie lemia mūsų susidomėjimą aplinkosauga.

Abipusis ryšys

Aplinkos psichologija daugeliui yra negirdėta sritis. Nieko keisto – Lietuvoje pirmieji tyrimai atlikti tik 2015 m. Pasaulyje ši psichologijos atšaka įgijo pagreitį 1970-aisiais. A.Balundė pastebi, kad aplinka žmogų veikia jam dažnai to nė nesuprantant.

"Pastatų ir aplinkos charakteristikos, tarkime, spalvos ar erdvių išplanavimas, gali nulemti mūsų nuotaiką, darbingumo lygį, psichologinę ir fizinę sveikatą, pagerinti ar pabloginti orientavimąsi erdvėje, – atskleidžia mokslininkė ir pateikia pavyzdžių. – Buvo nustatyta, kad geltona spalva turi universalų poveikį žmogaus emocijoms – ji kelia džiugesį. Geltonos spalvos efektas žmogaus emocijoms yra ypač ryškus tuose pasaulio regionuose, kur klimatas yra šaltesnis ir lietingesnis."

Pasak pašnekovės, aplinkoje esančių stimulų poveikis gali būti aiškiai juntamas, pavyzdžiui, labai ryški šviesa, aštrūs kvapai, oro tarša ar triukšmas. Tačiau šis poveikis gali būti ir nepastebimas, neįsisąmonintas. Tarkime, žemo lygio nuolatinis triukšmas gali būti nejuntamas, tačiau daro neigiamą poveikį sveikatai – pagreitina nuovargį dirbant, sukelia stresą, didina kraujospūdį.

Gali atsitikti ir priešingai – neįsisąmoninti aplinkos stimulai  gali teigiamai paveikti. Tyrimai parodė, kad prieblanda ir blyškus apšvietimas skatina kūrybiškumą.

"Klasikinė aplinkos psichologija tyrinėja ir tai, kaip žmogus orientuojasi erdvėje, kaip jis atranda kelią, pasiekia tikslą. Šiuolaikinių didelių pastatų ir erdvių, pavyzdžiui, oro uostų, ligoninių planavimo principai neretai paremti aplinkos psichologijos mokslininkų atradimais, – atkreipia dėmesį specialistė. – O modernioji aplinkos psichologijos kryptis tyrinėja žmogaus poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, kaip mūsų elgesys, kasdieniai pasirinkimai ir įpročiai prisideda prie aplinkos žalojimo. Žinoma, ieškoma būdų, kurie paskatintų žmones labiau tausoti aplinką, jos išteklius."

Kaip yra iš tiesų: aplinka labiau veikia žmogų ar jis ją? Pasak A.Balundės, šis ryšys yra abipusis. Pokyčiai aplinkoje, kuriuos nulemia žmogus, vėliau keičia ir jo paties elgesį.

"Pavyzdžiui, prišiukšlintose erdvėse žmonės linkę labiau šiukšlinti, o sutvarkytose – labiau saugoti aplinką. Kitaip sakant, žmogaus pakeista aplinka pradeda veikti jo paties elgesį. O žaliųjų erdvių plėtimas miestuose prisideda prie geresnės miestiečių psichologinės sveikatos. Gerai išvystyta, lengvai prieinama, patogi ir aiškiai suprantama rūšiavimo infrastruktūra skatina rūšiuoti", – paaiškina pašnekovė.

Veiksmingas būdas siekti pokyčių

A.Balundė aplinkos psichologija susidomėjo gana netikėtai. Ši sritis jos dėmesį patraukė vienoje mokslo konferencijoje.

"Tuo metu jau buvau pradėjusi domėtis aplinkai draugišku gyvenimo būdu. Mąsčiau, kaip jo principus galėčiau pritaikyti savo kasdienybėje, tad šios srities atradimas susisiejo su asmeniniais mano gyvenimo virsmais", – pasakoja aplinkos psichologė.

Pasak pašnekovės, aplinkai draugiško gyvenimo būdo link ji ėjo lėtai, vis aiškiau suvokdama, kad kelio atgal nėra.

"Savo gyvenime taikau įvairias aplinkos tausojimo praktikas. Žinoma, buvo ir įpročių, kuriuos sunkiai sekėsi pakeisti, – prisipažįsta A.Balundė. – Jau keletą metų didžioji dalis mano kelionių vyko viešuoju transportu, tačiau pandemijos laikotarpiu vėl grįžau prie automobilio. Supratau, kad reikia ieškoti sprendimo – kaip nepiktnaudžiauti automobiliu, bet ir išvengti perpildyto viešojo transporto. Dviratis atrodė gan akivaizdi išeitis. Tad praėjusį rudenį paskaitose savo studentams pažadėjau, kad įsipareigoju kovoti su šiuo savo aplinkai žalingu įpročiu ir kiek įmanoma dažniau važinėti dviračiu."

Psichologė džiaugiasi, kad per pusmetį pavyko padaryti nemažą pažangą. Be to, aplinkos psichologijos tyrimai rodo, kad viešai paskelbtas įsipareigojimas keisti elgesį yra itin veiksmingas būdas siekiant asmeninių pokyčių.

Audra Balundė: sakyti, kad nieko nedarome dėl klimato kaitos, būtų nelabai tikslu. Yra nemažai žmonių, kurie savo gyvenimo būdą ir karjerą kardinaliai keičia tam, kad jų pasirinkimai kuo mažiau kenktų gamtai.

Daugelis vengia atsakomybės

Nemaža dalis žmonių tokio A.Balundės pasiryžimo turbūt nesuprastų. Tad kodėl vieniems rūpi ekologija, o kitiems – nelabai? Galbūt tai priklauso nuo auklėjimo šeimoje, asmeninių vertybių, uždirbamų pajamų ar visuomenės požiūrio?

Pasak psichologės, nėra vienareikšmio atsakymo. Pernai prestižiniame mokslo žurnale "Nature energy" buvo publikuotas tyrimas, atliktas 86-iose pasaulio šalyse. Jis parodė, kad prie aplinkosaugos problemų smarkiau prisideda pasiturintieji nei tie, kurie verčiasi sunkiau.

Kiti tyrimai rodo, kad žmonėms rūpi gamta ir jos išsaugojimas, nepriklausomai nuo jų socioekonominės padėties. Tačiau šis susirūpinimas ne visada pavirsta į konkrečius veiksmus. Pašnekovės teigimu, taip gali nutikti dėl daugelio priežasčių.

Žmonės gali nežinoti, kaip prisidėti prie gamtos išsaugojimo. O kai kurie tiesiog nesusieja savo elgesio su aplinkosaugos problemomis.

"Žmonės gali nežinoti, kaip prisidėti prie gamtos išsaugojimo. O kai kurie tiesiog nesusieja savo elgesio su aplinkosaugos problemomis. Būna ir tokių atvejų, kai žmonėms rūpi gamta ir jie aiškiai žino, ką reikėtų daryti, siekiant ją saugoti. Tačiau šie asmenys nejaučia, kad jų pastangos turi prasmę, – atskleidžia psichologė. – Taip yra todėl, kad mus veikia ir socialinė aplinka. Kitaip sakant, žmonės, kurie mus supa kasdien: šeima, bendradarbiai, draugai, kaimynai. Jei didžioji dalis bendruomenės šiukšlių atsikrato miškuose ar pakelėse, žmogui gali atrodyti neteisinga, kad jis privalo atsikratyti atliekomis atsakingai. Dažnai tenka girdėti vieną priežastį, kodėl žmonės nesiima aplinkosaugos veiksmų. Jų nuomone, tai įmonės ir gamintojai turėtų rūpintis, kad jų prekės ir prekių pakuotės būtų draugiškos aplinkai. Tokiu būdu atsakomybė tarsi perkeliama kitiems."

Svarbios asmeninės savybės

A.Balundė atkreipia dėmesį, kad mes esame socialios būtybės, tad nuolat veikiame vienas kito nuomonę ir elgesį. Todėl tikėjimas, kad visas problemas privalo išspręsti įmonės ir politikai, gali būti klaidingas.

"Mūsų veiksmai turi poveikį. Įsivaizduokime, kad žmonės vieningai nustoja pirkti greitosios mados drabužius, kurių gamyba prasilenkia su aplinkosauga ir sąžiningu atsiskaitymu už darbą. Ar tokiu atveju įmonė turėtų kitą pasirinkimą, kaip tik pakeisti savo verslo modelį? – klausia ji. – Mūsų apsisprendimą tausoti aplinką, veikia ir daugiau faktorių. Pavyzdžiui, ar toks pasirinkimas bus paprastas atlikti ir lengvai prieinamas? Jei žmonėms bus sudėtinga keisti savo įpročius, kils daug iššūkių tai darant, maža tikimybė, kad toks elgesys bus plačiai paplitęs visuomenėje. Pavyzdžiui, jei siekiame mažinti taršių automobilių naudojimą ir skatinti aplinkai draugišką judėjimą, svarbiausias aspektas yra puikiai tam pritaikyta infrastruktūra. Tarkime, gerai išvystyti dviračių ir pėsčiųjų takai."

Prie aplinkos saugojimo neprisidedama dėl įvairiausių priežasčių. Tai gali lemti asmeninės savybės: silpnos aplinkosauginės vertybės, problemos rimtumo nesuvokimas, motyvacijos stoka, bejėgiškumo jausmas. Tačiau svarbus ir artimų žmonių požiūris į ekologines problemas, spragos švietimo sistemoje, aplinkosaugai nepalanki politika, ekologijai netinkama infrastruktūra. Juk jeigu gyvenvietėje nėra patogių dviračių takų, žmogus dviračiu ir nevažinės.

Kaip įtikinti skeptiką?

Kitas klausimas – kodėl kai kurie išvis neigia klimato kaitos problemą? Pasak A.Balundės, tokį požiūrį taip pat lemia asmeninės savybės, tačiau labai didelį vaidmenį vaidina ir tai, kokios nuostatos šiuo klausimu vyrauja viešojoje erdvėje.

Sakyti, kad nieko nedarome dėl klimato kaitos, būtų netikslu.

Aplinkos psichologė tikina, kad labai svarbu gauti moksliškai pagrįstą informaciją. "Ar dažnai Lietuvos žiniasklaidos kanaluose aptinkame patikimą informaciją apie klimato kaitą ir jos priežastis? – klausia A.Balundė. – JAV atlikti tyrimai rodo, kad žmonės yra labiau linkę sutikti su griežtais aplinkosaugos reguliavimais, jei jie žino, kad didžioji dalis pasaulio mokslininkų sutaria dėl klimato kaitos egzistavimo ir jos priežasčių."

Pašnekovės teigimu, tyrimai rodo, kad liberalių, demokratinių ir aplinkosaugai palankių politinių pažiūrų žmonės geriau suvokia mokslininkų sutarimą dėl klimato kaitos priežasčių nei konservatyvių pažiūrų asmenys. Tad ar verta bandyti įtikinti žmogų, kuris skeptiškai nusiteikęs klimato kaitos klausimais?

"Iš tiesų nežinau. Manau, kad tai turėtų būti kiekvieno asmeninis pasirinkimas, ar jis nori veltis į kovą, – sako mokslininkė. – Kalbant apie tai, kaip valstybiniu mastu sumažinti ginčus dėl klimato kaitos egzistavimo, turėtume koreguoti edukacinės sistemos turinį ir praktikuoti etikos principais grįstą žurnalistiką. Dar visai neseniai, naršydama po vieną lietuvišką žinių portalą, radau straipsnį. Jame vis dar vystoma diskusija apie tai, kas sukelia klimato kaitą. Žmogaus veikla ar natūralūs procesai? Straipsnio pabaigoje nepavyko rasti jokios aiškios išvados. Natūralu, kad mažiau šį klausimą išmanančiam žmogui gali kilti abejonių – gal ta klimato kaita nėra tokia rimta problema, ir mes tikrai jau nieko negalime padaryti, kad ją švelnintume?"

Grąža: gamta nuostabiomis dovanomis atsidėkoja už pagarbų ir rūpestingą elgesį su ja. Domanto Umbraso / LRT nuotr.

Yra pasirinkimo galimybė

Anot mokslininkės, aplinkosauga nebūtinai turi būti brangi ar nepatogi. Visi turime galimybę į gamtos saugojimą įsitraukti mums prieinamais ir įmanomais būdais.

Jei negalime įsigyti ekologiškų produktų, galbūt galime pirkti produktus, kurie yra nesupakuoti, sveriami? Tokiu būdu prisidėtume prie taršos plastiku mažinimo. Einant į parduotuvę, taip pat galima atsinešti savo pirkinių krepšį ir daugkartinių maišelių smulkiems produktams. Tai tikrai nereikalauja didelių finansinių išteklių. Vis dėlto, kalbant apie aplinką tausojantį elgesį, tenka susitaikyti, kad visko tobulai atlikti neįmanoma.

"Kartais reikia skristi lėktuvu į mokslinę stažuotę Australijoje, kad pasisemčiau labai svarbių žinių, kurios bus panaudotos sprendžiant aplinkosaugos problemas Lietuvoje. Neretai tenka sukti galvą daržovių skyriuje, užsinorėjus įsigyti agurkų. Pirkti ekologišką, kuris, švaistant resursus, keliavo tūkstančius kilometrų iš Ispanijos, ar lietuvišką, bet užaugintą naudojant netvarias žemdirbystės praktikas?" – svarsto A.Balundė.

Ji pastebi, jog kartais nutinka ir taip, kad prekės ženklas, kurį manėme esant aplinkai draugišką, iš tiesų toks nėra. Tad įvairiausių dilemų ir klausimų gali iškilti kiekvienam. Kita vertus, kai kurie pasirinkimai yra labai paprasti ir nesunkiai suplanuojami. "Jei jau reikia vykti į kitą miesto pusę įsigyti prekių, gal verta jų nusipirkti daugiau, kad netektų važiuoti per dažnai? O gal vertėtų įsigyti dviratį ir mieste judėti aplinkai draugiškesniu būdu? Svarbu, kad mūsų pasirinkimai būtų kiek įmanoma labiau sąmoningi ir apgalvoti, o dilemų vargu ar galime išvengti", – šypsosi mokslininkė.

Ar labiau rūpi jaunimui?

Susidaro įspūdis, kad klimato kaita labiausiai rūpinasi jaunimas. Įkvėpti jaunosios švedės Gretos Thunberg, jie renkasi į mitingus ir skatina politikus pagaliau priimti svarbius sprendimus.

Galbūt tyrimai rodo, kad ir vyresni žmonės pakankamai sąmoningi šiuo klausimu? Pasak pašnekovės, studijų ir tyrimų atlikta išties nemažai, o jie rodo nevienareikšmius rezultatus.

"2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad jaunesni žmonės stipriau nerimavo dėl ekologinių problemų nei vyresnio amžiaus.  O 2019 m. atliktas reprezentatyvus tyrimas JAV atskleidė, kad 57 proc. šalies paauglių jaučia baimę dėl klimato kaitos. Kita vertus, dėl ekologinių problemų yra susirūpinę ir įvairaus amžiaus mokslininkai, mokytojai ir kiti visuomenės segmentai. T BBC inicijuota apklausa taip pat parodė, kad 81 proc. paauglių manė, jog jų tėvams aplinkosaugos klausimai yra svarbūs, – atskleidžia mokslininkė. – Vis dėlto kyla klausimas, ką mes toliau darysime su šia informacija? Jei patvirtiname, kad jauniems žmonėms labiau rūpi klimato kaita, ko turime imtis? Kurti pagalbos priemones jaunuoliams ar skatinti vyresniuosius labiau rūpintis dėl klimato kaitos problemų?"

Užgožė koronavirusas

A.Balundė prieš kurį laiką viešai pastebėjo, kad kovodami su COVID-19 žmonės visame pasaulyje itin greitai sustabdė savo gyvenimą ir prisijaukino naujus įpročius. Tačiau to paties nedarome dėl gresiančios klimato katastrofos, nors globalaus atšilimo padariniai kasmet lemia nemažai ekonominių nuostolių. Ką mano mokslininkė – kas lemia tokį elgesį?

"Sakyti, kad nieko nedarome dėl klimato kaitos, būtų netikslu. Yra nemažai žmonių, kurie savo gyvenimo būdą ir karjerą keičia kardinaliai, kad jų pasirinkimai kuo mažiau kenktų gamtai. Tačiau tam tikros grupės žmonių ribotai prisideda prie klimato krizės įveikimo, apskritai neprisideda, arba savo veiksmais ją gilina – sako ji. – Viena teorijų, kodėl nesiimama skubių sprendimų, yra atstumas. Jei mūsų kasdienybės ir gyvenimo ekologinės problemos nepaliečia labai akivaizdžiai ir ūmiai, skubių veiksmų ir nesiimsime."

Pasak psichologės, kita teorija teigia, kad klimato kaitos ir ekologinės krizės reiškinys yra pernelyg platus ir abstraktus, todėl žmonėms sunku suvokti jo mastą ir poveikį. Tad, kalbant apie klimato kaitos suvaldymą, svarbu įvardyti konkrečias problemas ir būdus, kaip jas spręsti.

"Tarkime, kaip galėtume ir turėtume spręsti šiukšlinimo viešose erdvėse problemą? Kas turėtų būti atsakingas už pakelių ir miškų šiukšlynus? Kokios priežastys nulemia, kad Lietuvos piliečiai yra taip gerai įgudę atsikratyti šiukšlėmis viešose erdvėse? Ką ir kas turėtų daryti, kad spręstume šią problemą? – pateikia konkrečių klausimų A.Balundė. – Tai klausimai apie konkrečią problemą, kuri yra didelės ekologinės krizės fragmentas. Atskiras didelės problemos dalis išspręsti paprasčiau nei visą sudėtingą."



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių