Apklausa: žmonės pasitiki kariuomene, gerai vertina NATO sąjungininkus

Tokias nuostatas rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2020 m. gruodžio mėn. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos „Spinter tyrimai” atliktos apklausos rezultatai.

Remiantis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojų pasitikėjimas savo šalies kariuomene išlieka itin aukštas ir toliau auga – ja pasitiki 73 proc. Lietuvos gyventojų ir tai yra 3 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. 72 proc. apklaustųjų palankiai vertina kario profesiją.

65 proc. respondentų pritartų artimo žmogaus sprendimui savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – 4 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. 58 proc. pritartų artimo žmogaus sprendimui tapti profesinės karo tarnybos kariu.

Tiriant Lietuvos gyventojų gebėjimą atpažinti informacines atakas ir klaidinančią informaciją, lyginant su 2019 m., gebančių atpažinti padidėjo 7 procentais. 48 proc. respondentų teigia, kad geba atpažinti informacines atakas ir klaidinančią informaciją: 9 proc. visada, 39 proc. – dažniausiai.

Siekiant išsiaiškinti visuomenės požiūrį į valstybinių institucijų gebėjimą užtikrinti kibernetinį saugumą, į klausimyną buvo įtrauktas naujas klausimas. 46 proc. respondentų mano, kad Lietuvos institucijos tinkamai užtikrina šalies kibernetinį saugumą.

Beveik metus Lietuvos kariuomenė skyrė pagalbą įvairioms civilinėms bei vidaus tarnybos sistemos institucijoms, vykdydama ilgiausią kada nors teiktą kariuomenės paramos operaciją Lietuvoje, kurios metu kariai atliko ir visiškai jiems nebūdingas funkcijas. Vertindami karių pagalbą, 62 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog Lietuvos kariuomenės pagalba COVID-19 pandemijos metu yra pakankama. Pozityviausiai kariuomenės indėlį vertino moterys, aukštąjį išsilavinimą turintys ir aukštesnes pajamas gaunantys asmenys.

Ypač teigiamas požiūris į narystę NATO ir sąjungininkų pajėgų buvimą Lietuvoje. 87 proc. apklaustųjų palankiai vertina Lietuvos narystę NATO. Ir tai yra didžiausias procentas per pastaruosius penketą metų. Be to, dar 83 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų pritaria sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje.

75 proc. apklausos dalyvių mano, kad 2017 m. į Lietuvą atvykęs Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes. Reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją regione, aukštos parengties daugianacionaliniai koviniai pajėgumai nuo 2017 m. gynybos ir atgrasymo tikslais yra dislokuoti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje.

77 proc. apklaustųjų pritaria, kad nuolatinės JAV ir kitų sąjungininkų karinės pratybos Lietuvoje gerina pasirengimą ginti Lietuvos teritoriją ir tuo pačiu atgraso nuo priešiškų veiksmų.

72 proc. respondentų mano, kad Lietuva turėtų suteikti karinę paramą NATO valstybėms karinio konflikto metu. Lietuvos gyventojai pritaria, kad Lietuva turėtų prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų, mūsų kariai turėtų būti siunčiami į tarptautines operacijas, jeigu to prašo sąjungininkai: lyginant su 2019 m., taip manančiųjų skaičius išaugo nuo 68 proc. iki 76 procentų.

60 proc. apklausos dalyvių teigia, kad pritaria Lietuvos karinės paramos Ukrainai teikimui, 69 proc. apklaustųjų pritaria, kad Lietuva turėtų aktyviau prisidėti prie kovos su tarptautiniu terorizmu.

Apklausos dalyviai, paprašyti įvardyti tris valstybes, kurios yra Lietuvos strateginės partnerės gynybos srityje, pirmoje vietoje nurodė Jungtines Amerikos Valstijas, toliau seka Lenkija, Vokietija.

Paklausti įvardinti draugiškiausias Lietuvai Europos valstybes, respondentai daugiausiai procentinių punktų skyrė Latvijai, Lenkijai, Estijai, Vokietijai.

Apklausos duomenys rodo, kad 66 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad krašto apsaugos finansavimui turi būti skiriami 2 proc. BVP, taip pat 37 proc. respondentų linkę sutikti, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimas iki 2030 m. turi pasiekti 2,5 proc., kaip tai numatė 2018 m. rudenį pasirašytas Seime atstovaujamų partijų susitarimas dėl Lietuvos gynybos politikos gairių.