Apklausa: keturi iš dešimties lietuvių – už dalyvavimą olimpiadoje, net jei varžysis ir rusų atletai

Jos duomenimis, beveik 43 proc. apklaustųjų pasisako už tai, kad Lietuvos atletai turėtų dalyvauti žaidynėse, per 32 proc. respondentų mano, kad neturėtų, o dar 25 proc. žmonių neturi nuomonės.

Už dalyvavimą Paryžiaus olimpiadoje daugiausia pasisako vyresni nei 50 metų žmonės, turintys vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą, verslininkai, darbininkai ir bedarbiai.

Dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą rusų ir baltarusių atletai buvo pašalinti iš daugumos tarptautinių varžybų, tačiau pastaruoju metu imta diskutuoti apie galimą jų sugrąžinimą.

Valdančiųjų rinkėjai linkę nepritarti

Aktyviausiai už dalyvavimą 2024-ųjų vasaros žaidynėse pasisako opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, taip pat „Laisvės ir teisingumo“ rinkėjai.

Tokią poziciją remia daugiau nei du trečdaliai šias politines jėgas palaikančių apklaustųjų.

Tuo metu dešiniųjų ir liberalių partijų rinkėjai mano, kad Lietuvos sportininkai kitąmet neturėtų vykti į žaidynes, jei jose bus rusų ir baltarusių atletai.

Tokią poziciją remia daugiau nei pusė Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos rinkėjų.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) praėjusią savaitę paskelbė tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams rekomenduojantis leisti su kariuomene nesusijusiems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams „varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

TOK taip pat nurodė, jog sprendimas dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse bus priimtas atėjus tinkamam laikui.

Šį sprendimą sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos užsienio reikalų bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai. Dalis Vakarų valstybių taip pat pasmerkė TOK rekomendaciją dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo varžybose po neutralia vėliava, pavadinusios tai gėdingu sprendimu.

Negalima prilyginti prorusiškai orientacijai

Kaip BNS sakė Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė, tarp palaikančių dalyvavimą žaidynėse gali būti platus spektras skirtingą motyvaciją turinčių žmonių.

Tai, anot politologės, gali apimti ir išties palaikančiuosius Rusiją, ir sportą bandančius atskirti nuo politikos, ir vertinančius nedalyvavimą kaip didesnę žalą patiems Lietuvos atletams, ir matančius žaidynes kaip platformą protestui.

„Tai gali būti labai įvairi grupė ir vienareikšmiškai prilyginti jos tokiai prorusiškai orientacijai tikrai negalima, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė. – Be kokybinių tyrimo, aiškesnių respondentų atsakymų nėra visai iki galo aišku, ką turėjo omenyje žmonės, sakydami, kad turėtų dalyvauti.“

Be kokybinių tyrimo, aiškesnių respondentų atsakymų nėra visai iki galo aišku, ką turėjo omenyje žmonės, sakydami, kad turėtų dalyvauti.

Vertindama anksčiau darytų apklausų duomenis apie lietuvių požiūrį dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, politologė teigė, jog naujausi duomenys leidžia kelti hipotezę, kad dažniausiai respondentų pasirinktas atsakymas „yra pragmatinis apskaičiavimas, žiūrėjimas, o kas iš to“.

Politologė atkreipė dėmesį, kad atsakymą dėl nedalyvavimo dažniausiai rinkosi ne konkrečios sociodemografinės grupės, o „Tėvynės sąjungos rinkėjai“, turintys ryškų „vertybinį bekompromisiškumą“ požiūryje į Rusiją.

„Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 61 proc. rinkėjų rinktųsi nedalyvauti. Kitose grupėse tokių ryškių skirtumų nėra“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Ar Lietuvos sportininkai turėtų, ar neturėtų dalyvauti 2024 metų olimpinėse žaidynėse, jeigu jose dalyvaus Rusijos ir Baltarusijos sportininkai?

Atsakymai:

1. Turėtų dalyvauti – 42,9 proc.

2. Neturėtų dalyvauti 31,7 proc.

3. Nežinau / neturiu nuomonės 25,4 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko kovo 18–25 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausta 1000 pilnamečių šalies gyventojų 28 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.