Apie žurnalistų darbo ribojimą pasienyje: hibridinio karo metu tai – labai grėsminga strategija

Žurnalistai pirmadienį valdžios institucijoms išplatino kreipimąsi, kuriuo raginama sudaryti galimybes žurnalistams dirbti prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, siekiant nušviesti ten patruliuojančių pareigūnų veiksmus. Apžvalgininkas Marius Laurinavičius mano, kad tokie ribojimai hibridinio karo metu gali būti puiki dirva manipuliacijoms, visuomenės skaldymui, priešiškoms operacijoms.

Žurnalistų kreipimesi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę, Vidaus reikalų ministeriją ir kitas institucijas žiniasklaida teigia, kad draudimas dirbti prie sienos „šiurkščiai apriboja žiniasklaidos teisę gauti ir skleisti informaciją visuomenei reikšmingais klausimais dėl migrantų grąžinimo, žmogaus teisių laikymosi“.

„Lietuvos žurnalistai neturi realių galimybių patikrinti nei Baltarusijos režimo propagandos, nei Lietuvos institucijų skelbiamų žinių“, – teigiama jame.

Dokumente rašoma, kad ši situacija toliau gali stiprinti nepasitikėjimo atmosferą visuomenėje tiek žiniasklaida, tiek valstybės institucijomis.

„Nesant galimybės žurnalistams profesionaliai atlikti savo pareigas, stiprės nepatikimos informacijos, propagandos skleidimas“, – akcentuoja visuomenės informavimo priemonių atstovai.

Į šią informaciją sureagavo teisės žinovai, apžvalgininkai. 

„Kas čia dabar? Hibridinio karo sąlygomis mes ribojame Lietuvos žiniasklaidos teises? Ar kas nors pagalvojo, ką tai reiškia būtent hibridinio karo sąlygomis?“ – taip feisbuke į šią žinią reagavo M. Laurinavičius.

Portalui kauno.diena.lt jis sakė, kad yra už žiniasklaidos laisvę iš principo ir teigė, kad tai yra labai svarbi demokratijos dalis. Visgi šią informaciją jis socialiniame tinkle komentavo dėl patiriamų atakų hibridinio karo metu.

„Hibridinio karo akivaizdoje būtent tokie ribojimai, mano įsitikinimu, kelia gerokai daugiau grėsmių, nei galbūt kažkam atrodo, kad tokiu būdu kaip tik tų grėsmių išvengiama. Mano įsitikinimu, tai yra labai klaidinga strategija. Jeigu norima kažkokiu būdu išvengti tų hibridinio karo grėsmių arba, kad jos netaptų dar didesnės, tai, mano galva, tai yra labai grėsminga strategija“, – aiškino M. Laurinavičius.

Komentuodamas žiniasklaidos kreipimąsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad veiksmai pasienyje su Baltarusija turi būti labai atsargūs, nes kita pusė yra pasiruošusi provokacijoms.

„Kitoje pusėje vyksta karinės pratybos, kurios yra bene didžiausios per pastaruosius ketverius metus. Provokacijų rizika turbūt taip pat yra didžiausia per pastaruosius ketverius metus“, – žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis.

Jeigu norima kažkokiu būdu išvengti tų hibridinio karo grėsmių arba, kad jos netaptų dar didesnės, tai, mano galva, tai yra labai grėsminga strategija.

„Mano ir kai kurių Vyriausybės narių, su kuriais man pavyko pasišnekėti, nuomone, turime būti labai atsargūs dėl to, ką darome pasienyje, nes kita pusė yra pasiruošusi provokacijoms“, – pridūrė jis.

Kaip skelbė BNS, ministras pabrėžė, kad Lietuva turi informacijos, jog į neteisėtų migrantų gabenimą buvo įsitraukusi ir Baltarusijos kariuomenė. 

Komentuodamas šiuos G. Landsbergio žodžius, M. Laurinavičius teigė, kad žymiai daugiau provokacijų gali būti ribojant žiniasklaidos veiksmus.

„Tai yra laukas, kuriame labai lengva žaisti tokioms valstybėms kaip Rusija ir Baltarusija su jų tomis hibridinio karo priemonėmis. Pagrindinis ginklas prieš dezinformaciją yra patikima ir gera informacija, – sakė apžvalgininkas. – Matant tą hibridinę ataką, kai pradedamos vienaip ar kitaip riboti demokratinės valstybės žurnalistų teisės, tai yra laukas manipuliacijoms, visuomenės skaldymui, visokioms priešiškoms operacijoms – tai labai puiki dirva.“

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta žiniasklaidos laisvė yra vienas iš pliuralistinės demokratijos pagrindų.

„Iš Konstitucijos, be kita ko, jos 25 straipsnio 4 dalies, 135 straipsnio 2 dalies, kyla valstybės pareiga imtis veiksmingų priemonių prieš informacijos, kuria būtų kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija ar šmeižiama, sklaidą, taip pat prieš dezinformaciją, ypač organizuotą melagingos ar klaidingos informacijos skleidimą siekiant manipuliuoti visuomene, taip darant žalą Konstitucijos ginamoms ir saugomoms vertybėms, bei prieš karo propagandą, ypač agresijos tarptautinių santykių srityje kurstymą (Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas), – feisbuke dėstė D. Žalimas. – Neatrodytų, kad žiniasklaidos laisvės ribojimas pasienyje su Baltarusija turėtų kokį nors konstitucinį pagrindą. Tikiuosi, kad nemanoma, jog Lietuvos žiniasklaida (na, gal išskyrus kai kuriuos geltonosios spaudos pavyzdžius) yra tapusi neapykantos kurstymo ar dezinformacijos kanalu. Atvirkščiai, atrodo, kad taip ribojant žiniasklaidos laisvę sudaromos sąlygos plisti kaimyninės šalies valstybinės žiniasklaidos platinamai dezinformacijai atimant galimybę ją dekonstruoti. O jei ir būtų išaiškinti žmogaus teisių pažeidimai, to negali būti bijoma pliuralistinės demokratijos sąlygomis.“

Anot buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, draudimas dirbti žiniasklaidai tam tikroje šalies dalyje dar galėtų turėti konstitucinį pagrindą, jeigu ten būtų įvesta nepaprastoji padėtis dėl grėsmės visuomenės rimčiai ar konstitucinei santvarkai. „Tačiau akivaizdu, kad to taip pat nėra“, – teigė D. Žalimas.

Teisininkas Justinas Žilinskas taip pat teigė, kad žiniasklaidos ribojimas nieko gero nežada.

„O čia jau rimtai blogas reikalas – kažkaip praleidau pro ausis, kad taip buvo padaryta. Čia kas – švelnus autoritarizmo bilotaitiškas žavesys? Nes žurnalistai (tikrieji) tai vis dėlto ne kokie riaušių įkvėpėjai, kad juos taip ribotų“, – feisbuke rašė J. Žilinskas.

Į bendrą Lietuvos žiniasklaidos priemonių kreipimąsi į šalies valdžios institucijas sureagavo ne tik G. Landsbergis, bet ir Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. 

„Tikrai noriu padėkoti žiniasklaidai už supratimą ir bendradarbiavimą viešinant visą informaciją, susijusią su krize. Bet tikrai situacija yra labai sudėtinga. Žinote, „Zapad“ pratybos, jos iš tikrųjų dar labiau jautrina situaciją“, – žurnalistams antradienį teigė A. Bilotaitė.

„Aš tikiuosi, kad mes kartu su žiniasklaida rasime kažkokių sprendimų, kaip tai padaryti saugiai, nesukeliant kažkokių papildomų įtampų. Gyvename šalia neprognozuojamo režimo, nežinome, ko galime tikėtis, tai dėl to ir prašome tokio supratingumo“, – pridūrė ji.

Anot ELTOS, A. Bilotaitė tikino, kad tikrai nėra noro kažko neparodyti žurnalistams ir visuomenei, tačiau, pasak jos, vertinant susidariusią situaciją Baltarusijos pasienyje – būtina elgtis atsakingai.

Kreipimąsi į valdžios institucijas pasirašė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), naujienų portalai delfi.lt., 15min.lt., lrytas.lt ir tv3.lt, naujienų agentūros BNS ir ELTA, žiniasklaidos grupė „Diena Media News“ ir LNK televizija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Įstatymas

Įstatymas  portretas
Aiškiai nurodo , kas gaji būti pasienio juostoje. Kiek suprantu , žurnalistai butent ten nori patekti . Jiems ten ne vieta , kaip ir daugelių kitų aktyvistų. Kai žurnalistai dirba savo darbą, ar pasieniečiai reikalauja teisę stebėti straipsnio kūrimo procesą.

Neagituoju, bet

Neagituoju, bet portretas
nuomone tokia, pradziai eliminuot butina landzbergius. Tai politines siuksles, o siuksles kurios dar ir puvancios, butina utiluzuoti. Neatideliotinai.

tam p1d0raškom

tam p1d0raškom portretas
kaip sekasi anglijoje vištu galvas sukt .
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių