Apie reakcijas dėl popiežiaus žodžių: nepasigaukime šios baisios neapykantos choleros

Popiežiaus Pranciškaus žodžiai apie karą Ukrainoje sukėlė diskusijų audrą ir net kritikos laviną. „Per šias dvi dienas atsivėrė tokios kloakos vėmalų, kad negaliu suprasti, kaip tie patys geri, jautrūs, tvirti, palaikantys žmonės savyje turi tiek neapykantos“, – savo mintimis pasidalijo laidos „Išpažinimai“ vedėja, teologė ir rašytoja Viktorija Urbonaitė. 

Primename, kad antradienį interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ kalbėdamas apie karą Ukrainoje, popiežius Pranciškus netikėtai pareiškė, kad „NATO lojimas prie Rusijos durų“ galėjo paskatinti Rusijos invaziją į Ukrainą. Popiežius netvirtino, kad NATO buvimas kaimyninėse šalyse išprovokavo Rusiją, bet jis darė prielaidą, kad gal tai paspartino invaziją.

„O gal pristabdom arklius, ką? Kai popiežius atvažiavo į Lietuvą – buvo šaunuolis. Kai per patį COVID-19 siaubą vienas stovėjo tuščioje Šv. Petro aikštėje pilant lietui ir meldėsi už visą pasaulį, irgi buvo šaunuolis. Kai vos prasidėjus karui sulaužė protokolus ir pats nuėjo į Rusijos ambasadą Romoje reikalaudamas nutraukti karą – na, irgi šaunuolis. O kai žiniasklaida išpublikuoja tekstą be klausimų ir su labai gerai apgalvotu ėjimu, kur galima viską išvartyti dviprasmybėmis ir penkiaprasmybėmis – tada tai jis jau vatnikas, ane? Per šias dvi dienas atsivėrė tokios kloakos vėmalų, kad negaliu suprasti, kaip tie patys geri, jautrūs, tvirti, palaikantys žmonės savyje turi tiek neapykantos. Suprantu kylančius klausimus, nerimą, suprantu domėjimąsi, bet jūs man dovanokite – teisuoliškų antraščių eksperto tonu su skrandžio rūgšties skoniu – ne“, – feisbuke rašė teologė. 

Įdomiausia, kad žmonės užsikabino už kelių žodžių (NATO lojimo prie durų) ir nesigilino, kas yra pasakyta toliau. O išsakyti stiprūs žodžiai.

Ji teigė, kad kai ko nors nesupranta bažnyčios gyvenime, nes, deja, teologijos licenciato diplomas nesuteikia visažinystės, tuomet klauso, ką galvoja buvę ambasadoriai prie Šventojo Sosto – profesorė Irena Vaišvilaitė, profesorius Vytautas Ališauskas, taip pat ką įžvalgiai sako profesorius Paulius Vaidotas Subačius, docentas Liudas Jovaiša, profesorius Arūnas Streikus.  „Dar atsiklausiu kitų kietų bičiulių, tarp jų – dominikonų ir jėzuitų, kurie yra dideli mokslo žmonės ir nesisvaido nuomonytėmis. LRT laidoje „Svarbi valanda“ istorikas Algimantas Kasparavičius gerai priminė, kad jeigu jau tokie visažiniai esame, gal visai metas prisiminti, kad viena didžiausių ydų yra puikybė. Tai neapsimeskime, kad mes viską geriau išmanome už patį popiežių“, – teigė V. Urbonaitė.

Viktorija Urbonaitė. Asmeninio arch.nuotr.

Anot rašytojos, klausti, svarstyti yra būtina, bet tik ne maišant su žemėmis. „O kas, jeigu visa šita situacija buvo tyčia suplanuota? Nepasigaukime šitos baisios neapykantos choleros“, – patarė teologė. 

Portalo kauno.diena.lt paklausta, kokios emocijos ir mintys kilo, pamačius išverstus popiežiaus žodžius, V. Urbonaitė tikino, kad drastiškų emocijų nekilo, nes ji yra įpratusi tikrinti informaciją. 

„Pirma reakcija buvo – kas yra šaltinis, kas tai sako, ir iš kur tai ateina. Bažnyčios reikaluose gaudausi daugiau nei statistinis žmogus, tai natūralu, kad reikėjo suprasti, kas čia vyksta, nes nebus taip tiesmuka. Jeigu nėra vienpusiško atsakymo, tai vadinasi, kad čia yra kažkas pakasta. Įdomiausia, kad žmonės užsikabino už kelių žodžių (NATO lojimo prie durų) ir nesigilino, kas yra pasakyta toliau. O išsakyti stiprūs žodžiai. Ir Kirilas yra išvadinamas klapčiuku (berniuku, kuris prie altoriaus paskambina varpeliais, arba pagalbinis žmogelis, kuris apsirengęs baltu rūbeliu, realiai neatlieka rimtos ir solidžios funkcijos, dažniausiai tai būna paauglys). Patriarchą pavadinti tokiu klapčiuku, altoriaus berniuku, yra žiauru. Čia labai stiprūs žodžiai. Arba tai, kas vyksta Ukrainoje, prilyginti Ruandos genocidui – tai yra pakankamai stiprūs argumentai. Pats straipsnis yra nesąžiningas, nes klausimų nėra, jie yra iš konteksto išimti. Mes kiekvienas galime būti pagauti už žodžio, kai neaišku, koks klausimas buvo, nėra aišku, ar tai yra visas atsakymas ar atsakymo dalis. To mes nežinom. Tai yra keista ir tai gąsdina“, – sakė pašnekovė.

Mane liūdina tai, kad piktinasi žmonės, kurie niekaip nesusiję su bažnyčia, nes jiems niekada jos nereikėjo, popiežiaus jiems nereikėjo, jie niekada nesigilino į tai, ką popiežius sako. Ir staiga jie leidžia sau ištarti tokius baisius sakinius.

Ji tikino, kad norisi vertinti bendrą kontekstą, žiūrėti, kaip į tai reaguoja ukrainiečiai, rusai. Prie didelių komunikacijos projektų dirbusi moteris supranta, kad tarp to, ką žino žmonės, kas yra ištransliuojama, ir to, kas vyksta iš tikrųjų, yra labai didelis skirtumas. V. Urbonaitė teigė, kad karo metu yra daug dalykų ir informacijos, kurios mes nežinome, o tai paaiškės bėgant laikui, nes, anot pašnekovės, nėra dalykų, kurie būtų paslėpti ir laikomi.

V. Urbonaitei įstrigo istoriko A. Kasparavičiaus žodžiai, kad ir Pirmojo, ir Antrojo pasaulinio karo metais buvo manoma, kad popiežiai per mažai skiria tam dėmesio, bet kai viskas praeina ir yra peržiūrimi dokumentai, staiga matoma, kad vyko aukšto rango ir sudėtinga diplomatija. „Ne viskas turi būti ištransliuojama, – tiki pašnekovė ir priduria. – Mane liūdina tai, kad piktinasi žmonės, kurie niekaip nesusiję su bažnyčia, nes jiems niekada jos nereikėjo, popiežiaus jiems nereikėjo, jie niekada nesigilino į tai, ką popiežius sako. Ir staiga jie leidžia sau ištarti tokius baisius sakinius. Taika prasideda nuo to, kad mes, gyvendami laisvoje Lietuvoje ir taikioje šalyje, turime žiūrėti ir tai, ką mes šnekame, nes tai yra nuodas, kurį mes skleidžiame į savo aplinką. Labai svarbu prisižiūrėti ir prie savo lūpų pasistatyti sargą, žiūrėti, kuo mano širdis pritvinkusi.“

Popiežiaus žodžius komentavo ne tik socialinių tinklų vartotojai, žymūs žmonės, bet ir kai kurie politikai. „Man kaip eiliniam katalikui gal ir nereikėtų popiežiaus pozicijos vertinti labai stipriai, bet tokią nuomonę turiu, kad daug kas šio karo akivaizdoje, ir politikų, ir visuomenės veikėjų, jau yra pareiškę, kad suklydo dėl Rusijos, dėl Vladimiro Putino vertinimo, prognozavimo. Aš manyčiau, jeigu popiežiaus žodžiai teisingai interpretuojami ir nepasiklydome vertime, kaip kartais būna, jis irgi galbūt po tam tikro laiko sakys, kad suklydo“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.

Ar popiežius turėtų komentuoti savo pasakytus žodžius, o gal net atsiprašyti už tai, kad pasėjo dvejones ir sukėlė diskusijas?

„Nėra praktikos, kad popiežius paaiškina savo žodžius. Turime suprasti, kad tai yra aukščiausio rango politikas ir bažnyčios galva, tai mes neturėtume tikėtis tokių judesių, nes ne visus mes juos suprantame. Tai yra sudėtingiausia. Gal kartais mes nesusikalbame ir esame pasiklydę vertime. Aš neapsimetinėsiu, kad aš žinau ir man irgi kelia klausimų. Bet žinau, kad keliant klausimus, neturi užimti žinovo pozicijos. Visos šios nuomonės yra nuomonės, kurios turi ir klaidos galimybę. Mes nežinome, ką popiežius kalba, ką daro ir ko mes nematome. Kartais tiesiog reikėtų išlaukti“, – pokalbį baigė V. Urbonaitė. 

Portalas kauno.diena.lt trečiadienį publikavo ir VDU Katalikų teologijos fakulteto dekano Beno Ulevičiaus nuomonę.  Anot jo, šis popiežius – spontaniškas kalbėtojas, o lojimas prie durų savaime nėra blogas dalykas.


Šiame straipsnyje: Popiežiuskaras UkrainojeViktorija Urbonaitėpopiežius Pranciškus

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių