Amunicijai įsigyti per dešimtmetį planuojama skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų

Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, didžiausia dalis, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos.

Reikiama įvairaus kalibro amunicija kasmet sudarytų ne mažiau kaip po 12 proc. viso gynybos biudžeto –  penktadaliu daugiau nei buvo planuota iki šiol.

„Kokybiškai pasikeitęs požiūris į pajėgumų plėtrą lemia ir kompleksinį požiūrį į ginkluotės projektus, todėl krašto apsaugos sistemai įsigyjant naujas moderniausias ginkluotės sistemas kartu yra perkama ir jai reikalinga amunicija, o kartu plečiama ir jų laikymo, aptarnavimo ir sandėliavimo infrastruktūra“, – pranešime teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

Ministras pažymi, kad karinių atsargų kaupimas yra vienas svarbiausių pastarųjų metų prioritetų, kuriam Krašto apsaugos ministerija kasmet skiria vis daugiau dėmesio ir asignavimų.

Pasak ministerijos, tai susiję ne tik su įtempta saugumo situacija regione, bet ir su itin sparčiai vykstančia Lietuvos kariuomenės modernizacija, perkant vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS, raketines salvines sistemas HIMARS, pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, šarvuotuosius visureigius JLTV, haubicas PzH2000 ir „Ceasar“, kovinius dronus ir kitus pajėgumus.

Pasak ministerijos, ypač didelis dėmesys karinėms atsargoms kaupti skirtas praėjusiais metais, kai drastiškai pasikeitė geopolitinė situacija. 2022-ieji karinių atsargų kaupimo srityje buvo rekordiniai metai, kai karinėms atsargoms įsigyti buvo skirta 18,3 proc. gynybos biudžeto, skaičiuojant su metų eigoje papildomai gautais asignavimais. 2021 metais tam buvo skirta 17,7 proc., o 2020 m. – 11,2 proc. gynybos biudžeto.

Šiemet karinėms atsargoms numatyta skirti apie ketvirtį milijardo eurų – 13,4 proc. gynybos biudžeto.

Tris ketvirtadalius Lietuvos kariuomenei perkamos amunicijos sudaro pagrindiniai mūšio šaudmenys (angl. battle decisive munition, BDM), kuriems didelį dėmesį skiria NATO.

Įsigyjant karines atsargas pirmiausia įvertinama tai, kad dalis jų būtų skirta kasdieniam karių rengimui, t. y. mokymams ir pratyboms, tačiau didžioji karinių atsargų dalis yra kaupiama.