Partijų ir įtakingų visuomeninių grupių parengtas bei pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl valstybės vystymosi vykdomas sunkiai. Praėjo devyni mėnesiai nuo šio susitarimo pasirašymo, tačiau, vaizdžiai tariant, “kūdikis” dar negimė, nes beveik nėra ženklų, kad dokumento vykdymas būtų pajudėjęs iš vietos. Ypač daug dvejonių kyla dėl kitąmet į šalį plūstelėsiančių Europos Sąjungos milijardų panaudojimo efektyvumo.

Pernai gruodžio 3 dieną Seime iškilmingai pasirašytas daugiau kaip pusmetį rengtas Nacionalinis susitarimas siekiant Lietuvos ekonominės ir socialinės pažangos. Jį parengė ir pasirašė dešimties didžiausių Lietuvos politinių partijų atstovai, įskaitant valdančiuosius socialdemokratus ir socialliberalus. Be to, savo parašus padėjo keturiolikos įvairias visuomenės grupes vienijančių organizacijų atstovai, tarp jų - Pramonininkų konfederacija, profsąjungos, Rektorių konferencija bei Žemės ūkio rūmai.

Rengiant Nacionalinį susitarimą pasitelktas Airijos pavyzdys. Ten prieš keliolika metų buvo pasirašytas analogiškas susitarimas, kurio laikėsi visos ligšiolinės valdžios. Tai leido Airijai pasiekti didelės vystymosi pažangos ir dabar ši šalis vadinama “žaliuoju tigru”.

Dvidešimties puslapių Susitarime išdėstyti ir konkretizuoti prioritetai, turintys garantuoti stabilų Lietuvos vystymąsi. Tai žinių ekonomikos, mokslo ir studijų plėtra, valstybės valdymo reforma, socialinės ir skurdo įveikimo politikos vykdymas bei konkurencingo žemės ūkio sukūrimas. Dokumente numatyti konkretūs būdai ir žingsniai šiems prioritetams įgyvendinti. Pavyzdžiui, plečiant žinių ekonomiką, numatyta skatinti mokslinius tyrimus bei gamybą perspektyviose biotechnologijos, farmacijos, telekomunikacijų, lazerinės technologijos srityse. Deklaruojamas ir siekis pritraukti stambias tarptautines kompanijas investuoti Lietuvoje, statyti savo gamyklas ar plėsti tyrimus.

Susitarimu siūloma sukurti platų viešų interneto taškų tinklą, gerokai padidinti valstybės išlaidas mokyklų ir kitų visuomeninių įstaigų kompiuterizavimui bei prijungimui prie interneto, skatinti anglų kalbos mokymąsi, sukurti ir įgyvendinti aukštųjų mokyklų bendrabučių renovacijos ir statybos programą.

Dokumente keliamas tikslas iki 2015 metų pasiekti, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui pasiektų Europos Sąjungos vidurkį.

Tačiau gražių planų įgyvendinimas nėra toks lengvas. Nacionalinio susitarimo iniciatorius, konservatorių lyderis ekspremjeras Andrius Kubilius tvirtina pasigendąs Vyriausybės noro aktyviau imtis to, kas numatyta Susitarime. Be to, jis baiminasi, kad kitais metais, kai Lietuva taps ES nare ir gaus milijardines įplaukas iš bendrojo biudžeto, tie pinigai nebus panaudojami ateities ekonomikai kurti, o didžia dalimi gali būti pravalgyti.

“Vyriausybėje yra svarstomas vadinamasis Bendrojo programavimo dokumentas, kuriame bus numatyta, kaip panaudoti europietiškus pinigus. Pasigendame atvirumo svarstant šį svarbų dokumentą”, - “Kauno dienai” sakė A.Kubilius.

Pasak jo, Bendrojo programavimo dokumentas svarbus ir Nacionalinio susitarimo vykdymo prasme, nes nustatytieji prioritetai, kurie bus finansuojami iš europietiškų fondų, turėtų sutapti su Susitarime numatytais prioritetais. “Tik tuomet bus galima kalbėti apie šio dokumento įgyvendinimo efektyvumą”, - tvirtino konservatorių lyderis.

Paklaustas, kaip galėtų įvertinti Nacionalinio susitarimo vykdymą per pastaruosius devynis mėnesius, A.Kubilius sakė: “Vertinčiau dvejopai. Iš vienos pusės aiškiai matyti, kad Vyriausybė žengia tam tikrus žingsnius įgyvendindama nustatytuosius prioritetus, pavyzdžiui, naujųjų technologijų skatinimo, žinių ekonomikos plėtros ir aukštojo mokslo pertvarkymo pagal valstybės ateities poreikius. Iš kitos pusės, norėtųsi, kad visa tai būtų daroma sparčiau. Gyvenimas nestovi vietoje ir tikrai nesinorėtų atsilikti nuo laiko reikalavimų, kad ir judant teisinga linkme”.

Jo nuomone, kitąmet bus galima konkrečiau įvertinti Nacionalinio susitarimo vykdymo veiksmingumą. Tačiau jau dabar jis prognozuoja, kad įvertinimas nebus labai teigiamas.

Vyriausybės atstovai pripažįsta, kad ministrų kabinetas savo darbe tiesiogiai nesivadovauja Nacionaliniu susitarimu. “Vyriausybės darbo pagrindas yra jos programa, patvirtinta Seime, ir tos programos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtintas 2001 metų vėlyvą rudenį”, - “Kauno dienai” sakė Vyriausybės kancleris Antanas Zenonas Kaminskas.

Kita vertus, jis nurodė, kad nemaža dalis Vyriausybės programos ir Nacionalinio susitarimo numatytų tikslų sutampa. Tad, pasak kanclerio, iš dalies galima kalbėti ir apie Nacionalinio susitarimo vykdymą, nes Vyriausybės programa vykdoma pagal numatytą planą.

Be to, A.Z.Kaminskas teigė, kad vienas svarbiausių Vyriausybės darbo prioritetų yra žinių ekonomikos kūrimas, ką, be kita ko įrodo šiomis dienomis Vilniuje vykstantis Pasaulio informacinių technologijų forumas WITFOR. “Jis irgi surengtas daugiausiai Vyriausybės pastangomis”, - pastebėjo kancleris.

Pasak jo, Nacionalinio susitarimo įgyvendinimas numatytas keliolikai metų į priekį, tad neverta jau dabar kalbėti apie kokius nors apčiuopiamus rezultatus.

Politologas Vytautas Baranauskas įsitikinęs, kad Nacionalinio susitarimo idėja nebuvo bloga, tačiau ji “prastai įgyvendinta”. “Būtų daug geriau, jeigu šis susitarimas būtų pakeltas į įstatyminį lygį, tai yra taptų vykdyti būtinu dokumentu”, - “Kauno dienai” sakė jis.

Politologas mano, kad Nacionaliniame susitarime neturi būti konkretizuoti žingsniai, kaip įgyvendinti vieną ar kitą tikslą. “Tačiau būtų tikrai gerai, kad būtų aiškios datos, kada vienas ar kitas tikslas turėtų būti įgyvendintas. Tuomet tai leistų kiekvienai Vyriausybei tinkamai pasirengti vienos ar kitos priemonės įgyvendinimui, išdiskutuoti ir parengti tam reikalingus žingsnius”, - tvirtino jis.

Tokio pavidalo, koks dabar yra Nacionalinis susitarimas, V.Baranausko žodžiais, negali tapti priekaištu Vyriausybei ar valdančiosioms partijoms dėl jo nevykdymo. “Kaip galima priekaištauti, jeigu dokumentas nenumato jokių konkrečių tikslų įgyvendinimo datų ir net nėra būtinas vykdyti. Tai tik lyg moralinis partijų įsipareigojimas”, - konstatavo politologas.

Geru partijų susitarimo pavyzdžiu jis vadina kelerius metus iš eilės pasirašomą ir visų valdžių vykdomą susitarimą dėl krašto apsaugos finansavimo. “Niekas per daug nediskutuoja dėl dviejų procentų bendrojo vidaus produkto skyrimo šiai sričiai, nes tai labai konkretus klausimas, įspraustas į labai konkrečius laiko rėmus - per metus turi būti skirta tiek ir tiek pinigų. Todėl tas susitarimas ir yra sėkmingai vykdomas. Nacionalinis susitarimas galėtų turėti panašius atributus. Tuomet ir galima bus kalbėti apie jo efektyvumą”, - įsitikinęs V.Baranauskas.

Jis išreiškė viltį, kad 2005 metais, kai ketinama peržiūrėti Nacionalinį susitarimą bei jį pritaikyti naujiems uždaviniams, bus atsižvelgta ir į būtinybę bent kiek konkretizuoti šį dokumentą.