- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
1991 metų sausio įvykių metu tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Aleksandras Abišala Vilniaus oro uoste stebėjo desantininkų iš Pskovo atvykimą Vilniaus oro uoste.
„Teko stebėti, kaip į oro uostą atvyksta desantininkai iš Pskovo“, – teismui sakė Nepriklausomybės akto signataras, politikas, verslininkas. Jis trečiadienį buvo apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos teisme, kuris nagrinėja Sausio 13-osios bylą.
„Civilinis oro uostas, ne visur galima prieiti, stebėti“, – sakė A.Abišala, paprašytas pateikti detalių apie desantininkų išsilaipinimą. Pasak liudytojo, desantininkai galėjo išsilaipinti sausio 9-10 dienomis. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad dalis sovietų kariškių, persirengę civiliais rūbais, galėjo atvykti per Vilniaus geležinkelio stotį.
Liudytojas taip pat sakė, kad tuo metu suaktyvėjo organizacijos „Jedinstovo“ veiksmai, OMON, kuris buvo ne kariuomenės, o sovietinės milicijos dalinys.
„Nutraukimas bet kokių derybinių kontaktų, rodė, kad ruošiamasi“, – apie sausio įvykius kalbėjo A.Abišala.
Jis taip pat minėjo, kad iš diskusijų, iš kariškių elgesio buvo aišku, kad ruošiamasi valstybės perversmui, buvo ruošiami papildomi kariškių daliniai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas minėjo, kad tuo metu Lietuvoje buvo jaučiama aktyvi sovietinių struktūrų – KGB ir GRU – veikla.
Po A.Abišalos teismas ėmėsi 1990–1992 metais miškų ūkio ministro pareigas ėjusio Vaidoto Antanaičio apklausos.
Po pietų bus apklaustas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis ir 1991 metais Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Patrulinės tarnybos skyriaus inspektoriaus pareigas ėjęs, o 1991– 1994 metais Lietuvos greitojo reagavimo rinktinei „Aras“ vadovavęs Jonas Lazarenka.
Teismas ankstesniuose posėdžiuose yra apklausęs tris liudytojus – tuometinį valstybės vadovą Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Teisiamųjų suole sėdi du asmenys, tačiau dar per 60 kaltinamųjų yra teisiami už akių. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta beveik 500 žmonių, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...