- Virginija Motiejūnienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš 25-erius metus – 1991-ųjų sausio 13-ąją – Lietuva atlaikė patį rūsčiausią per visą antrosios Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį išbandymą. Įvykiai sparčiau rutuliotis pradėjo pirmosiomis metų dienomis, o sausio 8-ąją išsiliejo didelė prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ protesto akcija ir bandymas išvaikyti teisėtai išrinktą Lietuvos parlamentą. Apie sukrečiančius to meto įvykius liudininkų prisiminimuose atgyja ir naujų įdomių faktų.
Pavyzdžiui, maisto produktų kainas vyriausybė jau buvo pakėlusi sausio 4 dieną, tačiau Seimas apie tai informuotas nebuvo. Tad Lietuvos žmonės ir Seimo vadovybė apie didinamas kainas sužinojo tik po dviejų dienų – sausio 7-ąją.
Nepasitenkinimas dėl padidintų kainų išsiliejo sausio 8-ąją, kai į protesto mitingą prie Aukščiausiosios Tarybos susirinko sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai, vadovaujami „Jedinstvo“ organizacijos.
„Kaip suprantate, tai buvo ypatinga diena, buvo svarstomas vyriausybės likimas ir, jeigu valstybė būtų likusi be vyriausybės, tai mūsų priešininkui būtų likusi galimybė sakyti, kad tai nevaldoma valstybė, kurią reikia paimti savo globai Michailui Sergejevičiui Gorbačiovui“, – pasakojo tuometis Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius.
Prie Aukščiausiosios Tarybos (AT) renkasi tūkstančiai žmonių gelbėti palaikyti valdžios
Tuo metu posėdžių salėje 100 deputatų balsavo už tai, kad vyriausybės nutarimas dėl kainų pakėlimo būtų panaikintas. Prieš – 4, o 4 susilaiko. Ši žinia tuoj pat perduodama įsiaudrinusiai miniai, tačiau įtampa neslūgsta. Į susirinkusiuosius kreipiasi AT pirmininkas Vytautas Landsbergis
Tuo metu Maskvoje Kremliuje SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas priėmė Lietuvos ministrę pirmininkę Kazimierą Prunskienę ir Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską.
„Pokalbis prasidėjo nuo Gorbačiovo frazės „kas ten pas jus darosi? Kiek žinau, užimta Aukščiausioji Taryba“. Tai mus nustebino dėl to, kad, išvykstant iš ambasados į Kremlių, turėjome informacijos, kad padėtis normalizuojasi, kad sustabdytas veržimasis į parlamentą“, – teigė tuometis Lietuvos diplomatinės misijos Rusijos Federacijoje vadovas Egidijus Bičkauskas.
Diplomatas sako tuomet susimąstęs, nes priėmimo pas M. Gorbačiovą jiems tekę laukti daugiau kaip valandą, tad per tą laiką padėtis Lietuvoje galėjusi pasikeisti. Jiems tuomet tekę skambinti į Lietuvos ambasadą ir išsiaiškinti, ar padėtis prie Parlamento suvaldyta.
„Sugrįžome į kabinetą pas M. Gorbačiovą ir su dideliu malonumu pasakiau: „Michailai Sergejevičiau, kaip ne vieną kartą aš minėjau, jūsų informatoriai jums sako netiesą, padėtis normali“, – pasakojo E. Bičkauskas.
Vakare, sugrįžus iš Maskvos, ministrei pirmininkei Kazimirai Prunskienei nieko nebelieka, kaip tik pareikšti apie vyriausybės atsistatydinimą In corpore. Aukščiausioji Taryba apie pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės atsistatydinimą patvirtina po 10 minučių.
„Tai buvo atsistatydinimas suprantant situaciją. Aukščiausioji Taryba, kaip bebūtų keista, pati sukilo prieš vyriausybę, nors kaip tik tuo metu, kada įtampa ir išorinės jėgos spaudžia mūsų jauną, atkurtą valstybę, turėjo būti didesnis solidarumas, kurį demonstravo mūsų kaimynai estai ir latviai“, – prisiminimais dar 2011 metais dalinosi pirmosios vyriausybės ministrė pirmininkė Kazimira Prunskienė.
Sausio 8-ąją Seimas priima dar vieną labai svarbų dokumentą – patvirtina valstybės gynimo planą.
„Buvo priimtas sprendimas, jog Valstybė bus ginama panaudojant civilius žmones, t.y. civiliais asmenimis pagrįsta neprievartinė gynyba, nesmurtinė gynyba ir vėliau šios dienos sprendimus mes panaudojome sausio 12 ir 13 dienomis, kas davė išskirtinai stiprų efektą atremiant agresiją ir vėliau sugriaunant Tarybų Sąjungą“, – teigė tuometis Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius.
AT rūmų užėmimo pavojus tuomet praėjo, tačiau – ne Lietuvai. Sausio 8-ąją į Vilnių permetama daugiau kaip 100 karinių mašinų ir šarvuočių, o į Šiaulių oro uostą per vieną dieną nusileidžia per 30 sovietų karinių lėktuvų, atgabenusių desantininkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų1
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?1
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...