„Šalies viduje ir išorėje kylant naujoms rizikoms ir grėsmėms neabejotinai reikia, kad aktyviau įsitrauktų žvalgybos ir saugumo tarnybos. Tačiau kartu turi būti stiprinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, bendra žvalgybos ir saugumo tarnybų kontrolė“, – sako parlamento vadovė.

Nutarimo projektą registravusi Seimo pirmininkė pažymi, kad tai – vienas reikšmingesnių skyrimų, nes kuriama nauja ombudsmeno tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.

„Kuriant nepriklausomą priežiūros mechanizmą reikia ekspertų, galinčių kompetentingai bei nepriklausomai vertinti žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, išsamiai tirti asmenų skundus. Esu įsitikinusi, kad N. Statkus yra būtent toks“, – tvirtino parlamento vadovė, apie savo pasirinkimą paskelbusi ir feisbuke.

Seimo pirmininkė taip pat atmeta kritiką, kad kandidatūros pateikimas užtruko, sakydama, kad prieš pradėdama pokalbius su kandidatais laukė Konstitucinio Teismo sprendimo.

„Įstatymas priimtas tik 2021 metų gruodį ir tuoj pat buvo vetuotas, bet Seimui pavyko atmesti veto. Tačiau iškart po to, jau 2022 metų pradžioje opozicijos atstovai kreipėsi į Konstitucinį teismą. Iki KT sprendimo vertėjo sustabdyti pokalbius su kandidatais, nes tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Todėl opozicijai, norint kritikuoti terminus, vertėtų prisiminti indėlį į šį procesą“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

N. Statkaus kandidatūrą Seimui planuojama pateikti kitą savaitę.

Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.

Turi būti stiprinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, bendra žvalgybos ir saugumo tarnybų kontrolė.

Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Seimo pirmininko teikimu, apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui, Seimas skiria du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai.

Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.

Seimo opozicija dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet šis prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui neįžvelgė. Parlamentarai prašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Žvalgybos kontrolierių kandidatūras Seimui turi pateikti parlamento pirmininkas, apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.

Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.