Žvalgyba: Rusijai nepavyksta Lietuvoje įgyti norimos politinės įtakos

Lietuvos žvalgyba teigia, kad Rusijai nepavyksta įgyti įtakos Lietuvos strateginiams politiniams sprendimams, tačiau Maskva ir toliau bandys kištis į vidaus reikalus.

Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad Maskva lietuvius vis dažniau verbuoja užsienyje.

„Rusija siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus, tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad jai yra pavykę įgyti norimą įtaką“, – rašoma antradienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos metinėje ataskaitoje.

Tarnybos prognozuoja, kad Rusijos žvalgyba suaktyvės per 2019-2020 metų rinkimų ciklą.

Anot ataskaitos, Rusija taip pat gali imtis provokacijų prieš valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla.

Žvalgybos teigimu, Rusija Lietuvoje siekia skatinti etninę priešpriešą, bando menkinti Lietuvos valstybingumą, skatinti nostalgiją sovietmečiui.

Vilioja užsienyje

Lietuvai vis labiau ribojant Rusijos žvalgybų veiklos su diplomatine priedanga galimybes, Maskva operacijas prieš Lietuvą perkelia į savo teritoriją ir trečiąsias valstybes, teigia žvalgybos tarnybos.

Anot šių institucijų, Rusijos taikiniu dažnai tampa sovietų kariuomenėje tarnavę vyrai bei giminių Rusijoje ir Baltarusijoje turintys asmenys.

„Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai arba jų agentai pasirenka taikinius, juos tiria, užmezga pirminius kontaktus, tačiau tolimesnį žvalgybinį darbą perkelia į kitų valstybių teritorijas“, – rašoma ataskaitoje.

Dokumente aprašomas atvejis, kai Rusijos žvalgyba su Lietuvos valstybės tarnautoju ryšius atnaujino praėjus dešimčiai metų po pirmojo kontakto, lietuviui persikėlus į neįvardijamą Vakarų šalį.

„Trečiojoje valstybėje Rusijos žvalgyba jautėsi drąsiau, organizavo slaptus susitikimus su Lietuvos piliečiu, dovanojo dovanas, vaišindavo restoranuose, bandė įtraukti į žvalgybos informacijos rinkimą. Rusijos žvalgyba taip pat siekė „išvilioti“ Lietuvos pilietį atvykti į Rusiją, bandė sudominti pramogomis ir pelningais verslo kontraktais su Rusijos energetikos kompanija“, – teigia Lietuvos žvalgyba.

Konkretus asmuo dokumente nėra įvardijamas.

Anot ataskaitos, Rusijos žvalgyba ieško Rusijai ideologiškai artimų asmenų, itin aktyviai verbuoja į Rusiją ir Baltarusiją vykstančius Lietuvos ir kitų šalių piliečius.

Dokumente teigiama, kad Rusija Lietuvos teisėsaugoje, kariuomenėje, politikoje ar versle dirbančių Lietuvos piliečių ieško Sovietų Sąjungos karinėse pajėgose tarnavusių asmenų sąrašuose.

Radus tokius žmones, juos siekiama išvilioti į Rusijos ir Baltarusijos teritoriją, tam pasirenkant įvairius pretekstus – tarnybos draugų susitikimus, karinių konfliktų minėjimus ar karines šventes, o ilgainiui bandoma įtraukti į žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą.

Nefiksuoja Rusijos kišimosi į rinkimus

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia kol kas nefiksuojantis ryškių požymių, kad Rusijos žvalgybos tarnybos bandytų daryti įtaką artėjantiems rinkimams Lietuvoje, tačiau tokios galimybės neatmeta.

„Ryškių požymių, kad žvalgybos bando daryti įtakos rinkimams, kol kas nefiksuojame, tačiau tokios galimybės atmesti negalime“, – žurnalistams antradienį sakė VSD vadovas Darius Jauniškis.

„Neatmestina, kad Rusija bandys paveikti rinkimų eigą turimomis informacinėmis ir kibernetinėmis priemonėmis“, – pridūrė jis, Seime pristatydamas metinę žvalgybos ataskaitą.

Pasak jo, Rusiją domina visi trys šiemet vyksiantys rinkimai. Kovą lietuviai rinks atstovus į savivaldą, gegužę vyks prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.

D. Jauniškio teigimu, prezidento rinkimų kandidatus Rusija vertina „pagal požiūrį į valdantįjį Kremliaus režimą ir jo vykdomą politiką“.

Anot D. Jauniškio, savivaldybėse Rusija nesėkmingai siekia, kad jos „tėvynainių judėjimo aktyvistai suformuotų bendrus sąrašus“, o Europos Parlamento rinkimuose tikisi euroskeptikų sėkmės.

Sausio 13-osios bylos pareigūnų apsauga

Rusijai grasinant baudžiamosiomis bylomis, Lietuvos tarnybos ėmėsi priemonių apsaugoti Sausio 13-osios bylą tiriančius pareigūnus, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.

„Galiu užtikrinti, be abejo, kad imasi (priemonių– BNS). Apie metodus nenorėčiau plėstis, tai yra bendri veiksmai, prevenciniai pokalbiai, instruktavimas, daugiau per įspėjimą, kur nereikėtų vykti ir kaip saugotis, kad nebūtų provokacijų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė D. Jauniškis.

Antradienį paskelbtoje kasmetinėje žvalgybos tarnybų ataskaitoje nurodoma, kad Rusija gali imtis provokacijų prieš valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla.

Anksčiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas patvirtino, kad Rusija Sausio 13-osios bylos pareigūnams – tyrėjams, prokurorams, teisėjams – bando sukurpti baudžiamąsias bylas. Jis teigė, kad šiems pareigūnams gali prireikti valstybės pagalbos.

Rusijos teisėsauga dar pernai liepą paskelbė iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą. Vilniaus apygardos teismas nuosprendį šioje byloje skelbs vasario 18 dieną.

Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, dauguma jų teisiami už akių.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Rusija naudoja dronus

Lietuvos žvalgyba antradienį paskelbė, kad Rusija naudoja bepiločius orlaivius objektų stebėjimui šalyje.

Anot pareigūnų, tai įrodo atvejis, kai 2016 metais Lietuvos teritorijoje buvo aptiktas su Rusija siejamas žvalgybinis bepilotis orlaivis.

Pasak karinės žvalgybos vado pulkininko Remigijaus Baltrėno, šis orlaivis į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos.

Toks pat lėktuvas prieš dvejus metus buvo rastas Lenkijos pasienyje.

„Tai iš tikrųjų ta nauja tendencija – tai nėra konfliktų zonoje skraidantys panašaus tipo bepiločiai orlaiviai, tai yra taikos metu suvenerios valstybės, NATO valstybės teritorija vykdoma Rusijos žvalgybinė veikla“, – žurnalistams Seime antradienį sakė karininkas.

Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos viešame kasmetiniame grėsmių vertinime paskelbta ir orlaivio nuotrauka su ištrauktu parašutu.

R. Baltrėnas atsisakė atskleisti orlaivio modelį ir patikslinti, ar jis Lietuvoje nukrito pats, ar buvo numuštas.

„Vis dar vyksta techniniai tyrimai“, – tvirtino pulkininkas.

Žvalgybos ataskaitoje rašoma, kad tokio tipo orlaiviai vykdė žvalgybos skrydžius virš Sirijos, Libijos bei Rytų Ukrainos teritorijų, kur vyko Rusijos remiami koviniai veiksmai.

Dokumente teigiama, kad šis orlaivis surinktas iš keliose šalyse pagamintų komponentų, tačiau programinė įranga rusiška, o komplektacija atitinka žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų naudojamų dronų analogus.

Pareigūnų teigimu, tikėtina, kad Rusijos žvalgybinės veiklos intensyvumas renkant informaciją apie svarbią infrastruktūrą Lietuvoje nemažės, o technologijų plėtra šią veiklą padarys dar mažiau pastebimą.

Ataskaitoje rašoma, kad svarbi Lietuvos infrastruktūra yra nuolat žvalgoma pasinaudojant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijomis, kurių tikslas yra didinti karinį skaidrumą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taigi

taigi portretas
Va aš, laukiu, verbuokit mane. Ir kontraktų noriu, ir dovanų. Aūū kur jūs, šnipai...

mm

mm portretas
tokios pasakos iš Kremliaus gali praeiti tik Novosibirske arba chuibysheve.

bando

bando portretas
per Kedainiu 'suvirintoja' ,gal pasiseks.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių