„Rusijai pradėjus brutalų karą prieš Ukrainą, režimo finansuojami Rusijos televizijos kanalai Vakaruose buvo sustabdyti, tad dar daugiau resursų nukreipta į socialinius tinklus, – ketvirtadienį vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos šalių patirties kovoje su dezinformacija pasidalijimui, sakė ji. – Rusija supranta, kad vienintelis būdas jai laimėti Ukrainoje yra priverčiant demokratines visuomenes prarasti susidomėjimą karu, kuris Rusijai kainuoja milijardus, tad motyvacijos investuoti į dezinformaciją ji nepristigs“.

Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, konferencijoje „Tackling Disinformation Online: Baltic approach“ (Kovojant su dezinformacija virtualioje erdvėje: Baltijos šalių požiūris) ji taip pat pažymėjo, jog Rusijos karas Ukrainoje dar labiau išryškino socialinių tinklų reikšmę Vakarų visuomenių viešosioms diskusijoms, o kartu ir grėsmes, keliamas agresoriaus dezinformacijos ir piktnaudžiavimo šiomis platformomis.

Rusija supranta, kad vienintelis būdas jai laimėti Ukrainoje yra priverčiant demokratines visuomenes prarasti susidomėjimą karu, kuris Rusijai kainuoja milijardus, tad motyvacijos investuoti į dezinformaciją ji nepristigs.

Pasak pranešimo, kovojant su dezinformacija Vakaruose kyla nemažai iššūkių – pavyzdžiui, blokuotų rusiškų TV kanalų turinys nesunkiai prieinamas socialiniuose tinkluose, o gausybės netikrų paskyrų pagalba – pasitelkiant „trolių fermas“ – jis gali sklisti plačiai ir netrukdomai, išnaudojant socialinių tinklų algoritmus.

G. Balčytytė konferencijoje dalijosi pastarojo meto Lietuvos patirtimi, kai kanceliarija praėjusiais metais inicijavo dialogą su kompanija „Meta“, valdančia socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“, dėl pastebimo turinio filtravimo ir Ukrainai palaikymą reiškiančių, Rusijos vykdomą karą ir jo nusikaltimus viešinančių autorių blokavimo.  

Pasak jos, socialinių tinklų moderavimo taisyklės neturėtų skatinti savicenczūros diskusijose ir suteikti Rusijos propagandai daugiau erdvės sklisti.

„Socialiniai tinklai turi potencialą padedant kurti demokratiškesnes visuomenes, kuriose kiekvieno balsas gali būti išgirstas. Tačiau, kad tai būtų pasiekta, kad šios platformos išliktų reikšmingomis ir šiuo tuo daugiau nei vieta dalijimuisi mielomis augintinių nuotraukomis, jos turi rasti būdų suteikti daugiau laisvės atvirai, kartais ir emocingai, tačiau faktais grįstai diskusijai, ir užkirsti kelius destruktyviam piktnaudžiavimui“, – sakė Vyriausybės kanclerė.

Tarptautinė konferencija skirta Baltijos šalių patirties kovoje su dezinformacija pasidalijimui ir tarpsektorinio bendradarbiavimo šioje srityje Europos Vidurio ir Rytų regione stiprinimui.