Vyriausybė siūlo įstatymu įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje

Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos toliau bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Iki šiol migrantų apgręžimas vykdomas vadovaujantis vidaus reikalų ministrės įsakymu.

Pataisas kritikuoja nevyriausybinės organizacijos, pabrėžiančios, kad Europos Sąjungos (ES) direktyvoms prieštaraujančias nuostatas Vyriausybė siūlo keisti tik formaliai ir nesprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) įvardytų problemų.

Pakeitimai, pritarus Seimui, įsigaliotų nuo birželio 1-osios dienos.

„ES teisė eina įvykiams iš paskos ir labai vėluoja. Todėl privalome turėti nacionalines priemones, kurios padėtų apsiginti nuo hibridinių atakų, migracijos instrumentalizavimo – ir jos turi būti įtvirtintos įstatymu, – Vidaus reikalų ministerijos pranešime sakė ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, Lietuva nėra pirmoji, besiimanti tokių priemonių, tai daro ir Estija, Suomija.

Nuo pat neteisėtos migracijos krizės pradžios stengiamės išlaikyti balansą tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių.

„Nuo pat neteisėtos migracijos krizės pradžios stengiamės išlaikyti balansą tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių, todėl lygiagrečiai keičiame ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kuriame numatyti pakeitimai dėl prieglobsčio prašymo pateikimo“, – teigė ministrė.

Jais būtų įstatymu įtvirtinta galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.

Pagal projektą, nuostata dėl apgręžimo būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.

Neįleidžiamiems užsieniečiams turėtų būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas. Jei būtų nustatyta, kad jos reikia, migrantams būtų suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar kita būtinoji pagalba.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos taip pat leistų užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai.

Dar įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.

Tačiau įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties liktų šiuo metu galiojanti nuostata, kad iki priimamas sprendimas įleisti migrantus į Lietuvą, jie laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Pastarieji pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pernai metų sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

Taip pat paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio į pasienio ruožą būtų galima patekti tik turint Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimą. Jo nereikėtų čia gyvenantiems, dirbantiems, vykdantiems ūkinę veiklą, vykstantiems magistraliniais, krašto ar rajoniniais keliais arba geležinkeliais.

Užpernai kilus migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos, neteisėtai į Lietuvą patekę užsieniečiai pradėti apgręžinėti vidaus reikalų ministrės įsakymu.

Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Vyriausybė apgręžimą teisine kalba įvardija kaip užsieniečio neįleidimą į Lietuvą, nors jie ir būna jau kirtę sieną.