Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl LRT finansavimo tvarkos

Vyriausybė trečiadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo tvarkos.

Vyriausybei sukėlė abejonių įstatymo nuostata, kad LRT biudžetas automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų.

Vyriausybės parengtame rašte teigiama, kad toks mechanizmas „galimai riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą“.

Dabartinė LRT finansavimo tvarka galioja nuo 2015 metų. Jos šalininkai sako, kad automatiškas biudžeto apskaičiavimas užkerta kelią galimam politikų spaudimui.

Šiemet LRT biudžetas yra 41,6 mln. eurų – beveik 7 proc. didesnis nei pernai.

Ministrų kabinetas taip pat prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja kiti specialieji įstatymai, numatantys išankstinį atskirų fondų ar programų finansavimą.

Premjeras Saulius Skvernelis posėdyje sakė, kad įstatymai, susiję su kelių priežiūros, aplinkos apsaugos ir sporto finansavimu, nepagrįstai apriboja Vyriausybės įgaliojimus savarankiškai rengti kasmetį valstybės biudžetą.

Pasak ministro pirmininko, dėl automatiško kai kurių įstaigų, fondų ar programų biudžeto apskaičiavimo pagal surinktus mokesčius ar kitus rodiklius valstybė netenka galimybės perskirstyti apie 650 mln. eurų per metus.

„Laikantis tokio principo, gal tiesiog reikėtų nustatyti specialiuose įstatymuose procentines išraiškas, kad sveikatos priežiūrai skiriama tiek, švietimui tiek, teisingumui tiek, aplinkos apsaugai tiek ir mes esame nereikalingi“, – kalbėjo premjeras.

„Dabar vienuose įstatymuose yra toks reguliavimas, kituose – kitoks“, – pridūrė jis.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis nerimavo, kad pakeitus tvarką gali sumažėti finansavimas kelių priežiūros ir plėtros programai.

„Yra rizika, žinau, kad kitose valstybėse, kur tai padaryta (atsisakyta indeksavimo), mažėjo kelių finansavimas“, – kalbėjo R. Masiulis.

Premjeras jam atkirto, kad „yra valstybės, kuriose padidėjo“.

„Kas iš to, ministre, jeigu mums tada reikia daryti pratimus, jeigu susiduriame su ekonomikos sunkumais, (...) eiti į Seimą ir dirbtinai mažinti tą procentą, kad atitiktų finansines valstybės galimybes“, – sakė S. Skvernelis.

R. Masiulis priminė, kai tai jau buvo daroma.

„Tai nėra gerai“, – tvirtino ministras pirmininkas.

Kreipimasis į Konstitucinį Teismą parengtas rengiantis deryboms dėl 2020 metų valstybės biudžeto.

Supeikė valdančiųjų projektą

Vyriausybė trečiadienį pateikė pastabų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ir kitų valdančiųjų parlamentarų registruotam projektui dėl nacionalinio transliuotojo valdymo pertvarkos.

Ministrai taip pat susiginčijo, ar LRT taryboje turi dirbti krikščionių katalikų atstovas.

Vyriausybės išvadoje teigiamai atsiliepiama apie siūlymą sumažinti Seimo ir prezidento skiriamų LRT tarybos narių skaičių, tačiau pasiūlyta skirti mažiau universitetų atstovų ir atsisakyti Lietuvos vyskupų konferencijos atstovo.

Ministrų kabinetas taip pat pateikė alternatyvas dėl LRT valdymo ir pareiškė, kad įstatymo projekte siūloma įsteigti ombudsmeno pareigybė būtų perteklinė.

Vyriausybė teigia, kad steigti LRT valdybą būtų įmanoma, tačiau reikėtų pakeisti įstatymo projektą, atskiriant visuomeninio transliuotojo valdymo ir priežiūros funkcijas.

Anot jos, kitu atveju LRT generalinis direktorius būtų įstumtas į interesų konflikto zoną, mat būdamas valdybos pirmininku turėtų spręsti klausimus, susijusius su jo paties veikla ir kontrole.

Kaip kita valdymo alternatyva pasiūlyta tobulinti Administracinę komisiją ir valdybos nesteigti.

Trečia alternatyva – steigti specializuotus LRT valdymo komitetus ir naikinti Administracinę komisiją bei atsisakyti planų dėl valdybos.

Nacionalinio transliuotojo Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel ragino Vyriausybę atsisakyti pirmos alternatyvos, nes, LRT nuomone, valdybos atsiradimas galėtų kenkti transliuotojo nepriklausomumui.

Jam antrino LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis, sakęs, kad valdybos atsiradimas sumažintų jo vadovaujamos institucijos galias.

Vyriausybė alternatyvos nepanaikino, o ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ramino LRT atstovus, jog valdyba yra tik vienas iš variantų.

„Mes nesame susikoncentravę ties ta alternatyva, kuri kelia jums daugiausiai nerimo“, – teigė premjeras.

Susiginčijo dėl katalikų atstovo

Per Vyriausybės posėdį tarp ministrų kilo ginčas, ar LRT taryboje turi dirbti krikščionių katalikų atstovas.

Tiek dabartiniame įstatyme, tiek valdančiųjų pateiktame projekte viena vieta taryboje yra numatyta Lietuvos vyskupų konferencijos skiriamam nariui.

Nors galiausiai Vyriausybė pasiūlė Seimui išimti konferencijos atstovą iš tarybos, susisiekimo ministras Rokas Masiulis reiškė dėl to nerimą.

„Neadvokatauju tam, kad vyskupų atstovai turi būti taryboje, bet įvertinant mūsų valstybės istoriją, tradicijas, krikščioniškas šaknis manau, kad išimant Lietuvos vyskupų konferencijos atstovą turėtų būti įdėtas kažkoks bendras krikščioniškų denominacijų atstovas“, – kalbėjo R. Masiulis.

Jis tvirtino, kad katalikų atstovo išėmimas iš LRT tarybos gali tapti precedentu mažinti Bažnyčios įtaką viešajame gyvenime.

„Tai vienas žingsnis, bet jis gali turėti pasekmių vėliau“, – kalbėjo ministras.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad katalikų atstovo dalyvavimas valdant LRT gali kelti įtarimų, jog Bažnyčia netgi formaliai kišasi į valstybės gyvenimą.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje yra ir kitų religinių bendruomenių atstovų.

„Formalizuoti tą įtraukimą į tarybą vargu, ar būtų racionalu“, – tvirtino L. Linkevičius.

Finansų ministras Vilius Šapoka irgi sakė, kad ne vien formalus katalikų atstovo dalyvavimas gali užtikrinti, jog LRT būtų atstovaujama katalikų nuomonė, o kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pabrėžė, kad Lietuvoje religija yra atskirta nuo valdžios.

Vyriausybė taip pat pasiūlė LRT taryboje nuo keturių iki vieno mažinti universitetų skiriamų atstovų skaičių bei įtraukti ir kitas visuomenės grupes, pavyzdžiui, Tautinių mažumų departamentą, Nevyriausybinių organizacijų tarybą, Tautinių bendrijų tarybą.

Pagal įstatymo projektą, LRT taryba būtų sudaroma penkeriems metams iš 12 asmenų: du skirtų prezidentas, du Seimas, keturis narius (po vieną) Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, dar keturis narius bendru sutarimu skirtų žurnalistikos studijas vykdančių universitetų senatai.

Ministrai taip pat nusprendė atkreipti Seimo dėmesį į būtinybę keisti LRT finansavimą, mažinant skiriamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) procentą. Anot Vyriausybės, po mokesčių reformos padidėjus bazei, nuo kurios skaičiuojamas GPM, valstybės skiriami asignavimai LRT išaugtų pernelyg smarkiai.

Gavus Vyriausybės išvadą, klausimas grįš į Seimą. Ji teisiškai neįpareigoja parlamentarų priimti arba nepriimti pataisų.

LRT vadina spaudimu

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija spaudimu visuomeniniam transliuotojui vadina Vyriausybės kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl šios įstaigos ir kai kurių valstybės programų finansavimo tvarkos.

„LRT nuomone, sugretinti visuomeninio transliuotojo ir kitus Vyriausybės teikime minėtus atvejus nėra teisinga. Šie veiksmai vertintini kaip visuomeniniam transliuotojui daromas spaudimas“, – BNS sakė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė.

Nuo 2015 metų LRT biudžetas automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų.

LRT tikina, kad tokia tvarka užtikrina visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, nes iki tol kasmet kildavusios diskusijos dėl LRT finansavimo lygio suponavo LRT priklausomumą nuo politikų.

Premjeras Saulius Skvernelis LRT kritiką pavadino keista, ir teigė, kad visas abejones turės išsklaidyti Konstitucinis Teismas.

„Yra devyni šiuo metu galiojantys įstatymai. Kodėl sau prisitaikomas vienas įstatymas?“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis, paklaustas apie LRT reakciją.

„Konstitucinis Teismas tam ir skirtas, kad visas abejones išsklaidytų“, – teigė ministras pirmininkas.

Jo teigimu, LRT nepriklausomumas labiau priklauso nuo politikų požiūrio, o ne nuo teisinio reguliavimo, nes politikai gali keisti bet kokią finansavimo tvarką.

„Jeigu kalbame apie nepriklausomumą, tai priklauso nuo politikų sąžiningumo, padorumo ir valios, o ne tai, kas yra įtvirtinta, nes tą patį įtvirtinimą politikai gali pakeisti Seime“, – sakė S. Skvernelis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Tai ne KT kompetencijos klausimas, be reikalo mes tuos Tautos nerinktuosius it kažką ant šakių taip aukštinam.

Ozys&Ozesnis

Ozys&Ozesnis portretas
Tegul patikrina is kokiu babkiu Garbabciauciauskaite pirko Nausedai geles. Nes pagal LR baudziamaji kodeksa ji turi pilna teise islaizyti Nausedai isange, bet neturi teises tam naudoti biudzetiniu pinigu.

Italas

Italas portretas
Pajamos ateina ir išeina, o priklausomybė pasilieka.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių