- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė Sporto įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma padidinti sportininkų stipendijas, sulyginti jas turintiems negalią ir be negalios sportininkams, plėsti valstybės stipendijas gaunančių sportininkų sąrašą, užtikrinti jiems socialines garantijas.
„Iki šiol buvo tokia praktika, kad sportininkų stipendijos – tarsi stipendija, apmokėjimas už hobį, bet tai yra darbo užmokestis, ir labai svarbu, kad valstybė skirs lėšas sportininkų socialinėms garantijoms“, – per Vyriausybės posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ministrų kabinetui pritarus Sporto ir lydinčiųjų įstatymų projektų pakeitimams, toliau jos bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą. Numatyta, kad pakeitimai įsigalios nuo liepos 1 dienos.
Sporto įstatymo projekte siūloma sumuoti sportininkams skiriamų valstybės stipendijų ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinės stipendijos dydžius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, tai reiškia, kad sportininkams bus skiriama viena stipendija, o sykiu siūloma visiems sportininkams didinti valstybės stipendijų bazinės socialinės išmokos (BSI, šiuo metu 46 eurai per mėnesį) dydžius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad padidinti sportininkų stipendijoms valstybė skirs 1,1 mln. eurų.
Iki šiol buvo tokia praktika, kad sportininkų stipendijos – tarsi stipendija, apmokėjimas už hobį, bet tai yra darbo užmokestis.
Taip pat įstatymo projekte siūloma suvienodinti ir valstybės stipendijų, skiriamų turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, dydžius už to paties lygmens aukšto meistriškumo varžybose iškovotas vietas.
Pavyzdžiui, olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams būtų skiriama 57 BSI dydžių, t. y. 2394 eurų kas mėnesį mokama stipendija.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, olimpiniam čempionui skiriama 27 BSI stipendija (1134 eurai), olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams – 23 BSI (966 eurų), olimpinių žaidynių 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojai – 21 BSI (882 eurų) stipendijos.
Įstatymo projekte numatyta, jog valstybės stipendijos būtų skiriamos daugiau sportininkų nei iki šiol. Stipendijas galėtų gauti ir sportininkai, iškovoję olimpinių žaidynių 17–24 vietas, Europos čempionatų ar Europos žaidynių 7–8 vietas, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietas, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietas, taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietą, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietą.
Taip pat stipendijų gavėjams valstybės lėšomis būtų užtikrinamos socialinės garantijos – sveikatos draudimas, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimas. Parengti ir atitinkami Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pakeitimai.
ŠMSM skaičiavimu, aukščiausius laimėjimus pasiekusių sportininkų valstybės stipendija su mokesčiais siektų apie 2817 eurus – sportininkui būtų sumokama 2394 eurai, valstybė sumokėtų dar apie 423 eurų mokesčių. Bendrai kas mėnesį atskirų sportininkų socialinėms garantijoms būtų skiriama nuo 149 iki 423 eurų.
Siekiant suvienodinti valstybės premijų dydžius turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams bei jų treneriams už to paties lygmens iškovotas vietas, Sporto įstatyme projekte siūloma įtvirtinti kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo.
Tai reiškia, jog maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premija būtų skiriama sportininkams ir jų treneriams tik tais atvejais, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktose rungtyje varžėsi ne mažiau nei 12 varžovų, nebent tarptautinė sporto šakos federacija ar apribotų varžovų skaičių.
Tuo atveju, kai rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžytųsi mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė nustatytų mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12. Pakeitimas įsigaliotų nuo 2025 metų: po 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų21
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
VRK: dovanodamas gėles moterims Kaziuko mugėje I. Vėgėlė papirkinėjo rinkėjus24
Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė, dovanodamas gėles moterims Kovo 8–osios proga Vilniuje, Kaziuko mugėje, pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, ketvirtadienį nutarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
G. Nausėda: jeigu nesvarstysime dėl 14 sankcijų paketo Rusijai, tai bus didelis nusivylimas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Vadovų Taryboje (EVT) kels klausimą dėl 14 sankcijų paketo Rusijai. Anot jo, jeigu šiuo klausimu nebus diskutuojama, tai bus didelis nusivylimas, ypač toms šalims, kurios taip pat ragina kovoti ...
-
I. Šimonytė su Armėnijos parlamento vadovu aptarė glaudesnius santykius su ES
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonyanu (Alenu Simonjanu) aptarė dvišalius santykius, saugumo padėtį Pietų Kaukazo regione, glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (E...
-
„Valstiečiai“ dėl pranešėjo komisijos darbo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą
Seime ketvirtadienį teikiant laikinosios komisijos išvadas dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, „valstiečiai“ ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl laikinosios komisijos darbo. ...
-
L. Mogenienė paliko Demokratų frakciją Seime3
Seimo narė Laima Mogenienė pasitraukė iš opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. ...
-
I. Šimonytė žada pritarti VSD pranešėjo komisijos išvadoms11
Premjerė Ingrida Šimonytė žada pritarti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms. ...