„Pokyčiai nukreipti į įstaigų valdyseną, kad būtų sukurta efektyvesnė valdysena, pokytis į valstybės tarnybą – vadovų korpusą, pokytis į darbo užmokestį, kad jis būtų konkurencingesnis“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 3885 viešojo sektoriaus įstaigos, kuriose dirba apie 55 tūkst. valstybės tarnautojų.

Pasak viceministrės, per pastaruosius metus jau reorganizuota maždaug pusšimtis įstaigų.

„Nemanau, kad tai turi būti mechaninis kažkokių funkcijų jungimas, turi būti įvertinama, kiek ta funkcija efektyvi, kiek ji galėtų būti efektyvesnė ją vykdant horizontaliu būdu, pavyzdžiui, kažkokias bendrąsias funkcijas iškeliant“, – sakė viceministrė.

Nauja agentūra

Įgyvendinat pokyčius, ketinama atsisakyti centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos, panaikinamas Valstybės tarnybos departamentas.

Vietoje jo bus steigiama Viešojo valdymo agentūra. Ji turėtų skatinti pažangių valdysenos metodų taikymą biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, didintų šalyje teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerintų valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymą.

Ji taip pat koncentruotųsi į vadovų kompetencijų ugdymą, pritraukimą ir išlaikymą viešajame sektoriuje.

„Pirmiausia, akcentas į vadovų korpusą. Tai reiškia, kad jų karjera, priėmimas į darbą, žmogiškųjų išteklių valdymas toje agentūroje koncentruojasi. Be abejo, sprendžiami darbo užmokesčio klausimai“, – teigė premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas.

Kaip nurodo VRM, šiuolaikinis viešasis sektorius turi „gebėti greitai reaguoti ir spręsti kylančius klausimus“.

Dėl šios priežasties VRM siekia sudaryti sąlygas biudžetinėse įstaigose taikyti gerosios valdysenos praktiką: steigti kolegialius valdymo organus, suteikti įstaigos vadovui daugiau galios sprendžiant įstaigos struktūros, personalo apimties ir panašius klausimus.

Daugiau nei pusė vadovų konkursų, VRM duomenimis, šiuo metu neįvyksta, tinkamus kandidatus sunku pritraukti į valstybinių įstaigų vadovų poziciją, nes nėra užtikrinama efektyvi vadovų paieška ir išlaikymas.

Taip pat šiuo metu trūksta sisteminio ir nuoseklaus lyderystės stiprinimo, vadovams nėra sudaromos galimybės lanksčiai priimti efektyvius veiklos ir išteklių valdymo sprendimus, teigia pertvarkos rengėjai.

Be to, profesionalai valstybės tarnybą aplenkia ir dėl nekonkurencingo, su veiklos rezultatais nesusieto darbo užmokesčio.

Seimui pritarus, naujoji sistema turėtų įsigalioti nuo 2023 metų.

Situacija reikalauja pokyčių

VRM teigimu, situacija viešajame sektoriuje yra fragmentuota, nėra viešojo sektoriaus vadovų centralizuotos valdymo sistemos, neatliekama sisteminė sektoriaus analizė.

Be kita ko, į būtinybę tobulinti viešąjį valdymą kasmet Lietuvos dėmesį savo rekomendacijose atkreipia ir tarptautinės institucijos – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei Europos Komisija.

Pagal Tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą Lietuva užima 20 vietą iš 38 EBPO šalių. Silpniausia grandis – valstybės tarnautojų gebėjimai (36 vieta).

VRM Seimo pavasario sesijoje ketina pateikti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą, o rudens sesijoje – Biudžetinių įstaigų ir Viešojo administravimo įstatymų projektus.