- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai vykusiems Seimo rinkimams partijos ir atskiri kandidatai išleido daugiau kaip 9 mln. eurų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) surinkti duomenys.
Kadangi jų išlaidos buvo didesnės nei pajamos, beveik 1 mln. eurų rinkimų dalyviai liko skolingi. Didžiausia skylė – beveik pusės milijono eurų – atsivėrė socialdemokratų biudžete.
VRK duomenimis, Seimo rinkimų kampanijai politikai iš viso surinko 8 mln. 111 tūkst. 207 eurus. Didžiąją – 6,4 mln. eurų – šios sumos dalį sudarė partijų lėšos, patys kandidatai skyrė beveik 983 tūkst. eurų, dar gavo beveik 717 tūkst. eurų aukų.
Turtingiausios per parlamento rinkimus buvo pagrindinės konkurentės – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS). Jų pajamos siekė daugiau kaip po 1,7 mln. eurų.
Trečia „milijonierė“ buvo Darbo partija, surinkusi beveik 1,3 mln. eurų.
Liberalų sąjūdis Seimo rinkimams turėjo per 709 tūkst. eurų, Lietuvos socialdemokratų partija – 636 tūkst., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 520 tūkst., Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 323 tūkst., Laisvės partija – 271 tūkst. eurų.
P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
VRK teigimu, bendros Seimo rinkimų dalyvių išlaidos siekė 9 mln. 120 tūkst. 912 eurų. Didžioji jų dalis – per 7,7 mln. eurų – teko politinei reklamai.
Daugiausia pinigų – 1,6 mln. eurų – reklamai per rinkimus skyrė „valstiečiai“.
Konservatorių išlaidos tam sudarė beveik 1,4 mln. eurų, „darbiečių“ – beveik 1,4 mln. eurų, socialdemokratų – per 856 tūkst. eurų.
Nė euro tam neskyrė tautininkai-respublikonai, Kovotojų už Lietuvą sąjunga, „Jaunoji Lietuva“ ir Rusų aljansas.
Dešimt partijų ir 32 kandidatai po rinkimų liko skolingi, penki iš jų jau informavo VRK, kad skolą padengė, dar penki – kad sumokėjo dalį jos.
Rinkimai labiausiai nuostolingi buvo abiem socialdemokratinėms partijoms. Kaip partija mandatų neiškovoję „socialdarbiečiai“ liko skolingi 201 tūkst. eurų, trylika mandatų gavę socialdemokratai – 457 tūkst. eurų.
Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius Justas Pankauskas BNS sakė, kad didžioji dalis skolos jau padengta, o balandį jį bus sumokėta visa.
„Partija valstybės dotaciją gauna du kartus per metus – pirmojo pusmečio iki balandžio 15 dienos, antrojo – iki lapkričio 15-osios. Natūralu, kad pavasario dotacijos nepakako visiems rinkimų užsakymams apmokėti. Rudenį gavę dotaciją daugiau 300 tūkst. eurų sumokėjome susidariusioms skoloms padengti“, – teigė jis.
Pasak J. Pankausko, likę apie 100 tūkst. eurų įsiskolinimų vienai reklamos agentūrai bus sumokėti balandį gavus šių metų valstybės dotaciją.
„Lėšų šaltiniai yra riboti“, – teigė jis.
Be rinkimų dalyvių lėšų, Seimo rinkimams organizuoti panaudota ir 15,8 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų. Didžioji šių lėšų dalis teko rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui.
2016 metais metais vykę parlamento rinkimai kainavo truputį mažiau. Tuomet partijos ir kandidatai išleido beveik 8 mln. eurų, o surinko daugiau kaip 6 mln. eurų pajamų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Budrys: demokratams pasitraukus iš gynybos susitarimo, pasekmės yra tikrai blogos
Demokratams pasitraukus iš partijų susitarimo dėl gynybos po inicijuotos Viešojo saugumo tarnybos (VST) reformos, pasekmės yra „tikrai blogos“, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimai...
-
Lietuvos kariuomenės vadas su Islandijos kolega aptars paramą Ukrainai
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys antradienį su Islandijos užsienio reikalų ministerijos Saugumo ir gynybos direktorato generaliniu direktoriumi, vykdančiu ir kariuomenės vado funkcijas, Jonu Gunnaru Allanssonu (Jonu Gunaru Al...
-
Energetikos, užsienio reikalų ministrai dalyvaus Varšuvos saugumo forume3
Energetikos ministras Dainius Kreivys ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį dalyvaus kasmetiniame Varšuvos saugumo forume. ...
-
Apkaltos komisija į posėdį kviečia Seimo narį R. Žemaitaitį9
Laikinoji Seimo komisija, tirianti, ar yra pagrindas pradėti apkaltą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų, antradienį tikisi išklausyti paties parlamento paaiškinimus. ...
-
ES ministrų susitikime su V. Zelenskiu G. Landsbergis akcentavo viltį bendrijos plėtrai
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu teigė tikintis įsipareigojimu tęsti Bendrijos plėtrą bei užtikrinti karinę pagalbą Kyjivui...
-
Baltarusijos opozicijos lyderė provokacijomis vadina litvinizmo apraiškas15
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja provokacijomis vadina litvinizmo apraiškas, tikisi, kad jos nepakenks lietuvių ir baltarusių santykiams. ...
-
Užstrigo derybos dėl vokiečių brigados Lietuvoje: kokie yra didžiausi iššūkiai?13
Jau daugiau nei metai, kai Vokietija pažadėjo Lietuvai brigadą – apie 3–4 tūkstančius karių. Bet dar neaišku, kaip vokiečiai ketina įsikurti Lietuvoje. Kariai keistųsi kasmet, kaip dabar NATO pajėgose Rukloje, ar brigados kariai ...
-
G. Landsbergis Kyjive: Ukraina įrodys, kad abejojantieji reformomis – neteisūs
Ukraina įrodys, kad abejojantieji šalies reformomis jai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES) yra neteisūs, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. ...
-
Kauno savivaldybė siekia gauti tarptautinį pripažinimą: kviečia įvertinti veiklą14
Kauno savivaldybė siekia gauti tarptautinį pripažinimą – Europos ženklą už nepriekaištingą demokratinį valdymą. ...
-
VRK: teisę rinkti Kupiškio rajono merą turi daugiau kaip 14 tūkst. rinkėjų
Sekmadienį vyksiančiuose Kupiškio rajono mero rinkimuose galės balsuoti 14 tūkst. 146 gyventojai, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...