Apklausa rodo, kad 63 proc. apklaustųjų balsuoja visuose Lietuvoje organizuojamuose rinkimuose. 25 proc. balsuoja tik kai kuriuose, o 12 proc. nurodė nebalsuojantys iš viso.

Rinkėjai, kurie nurodė, kad balsuoja visuose rinkimuose, priklauso vyresnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunančiai socialinei grupei. Vidutines pajamas uždirbantys gyventojai dažnu atveju nurodė einantys tik į kai kuriuos rinkimus. Jokiuose rinkimuose nebalsuojantys respondentai priskiriami 18-25 metų amžiaus grupei ir yra žemesnio išsilavinimo.

Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos gyventojai nebalsuoja rinkimuose ar balsuoja tik kai kuriuose yra užimtumas (33 proc.) ir neapsisprendimas, už ką balsuoti (32 proc.).

Mažiau nei ketvirtadalis (22 proc.) nurodė, kad nesidomi politika. 20 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad balsuoti nustojo, kai nusivylė išrinktais politikais. Dar 20 proc. mano, kad jų balsas nieko nelemia, 4 proc. respondentų atsakė nežinantys tiksliai, kada vyksta rinkimai, o dar 4 proc. teigė, kad nebalsavo ir nebalsuos.

Apklausa taip pat parodė, kad Lietuvos rinkimų sistema pasitiki 83 proc. šalies gyventojų, o 91 proc. tyrime dalyvavusių rinkėjų balsavimo proceso organizavimą vertina teigiamai.

Trečdalis apklaustųjų (33 proc.) nurodė, kad jiems patinka rinkti valdžią ir jaustis demokratinio proceso dalyviais. Kita dalis tiki, kad jų balsas yra svarbus (26 proc.). 15 proc. respondentų nurodė balsuoti einantys iš įpročio.

78 proc. apklaustųjų žino, kad Lietuvoje vykstančius rinkimus ir referendumus organizuoja VRK. Pusė apklaustųjų (49 proc.) galvoja, kad rinkėjų balsai suskaičiuojami ir rezultatai paskelbiami pakankamai greitai, 45 proc. nurodė žinantys, kad suskaičiuoti balsus užtrunka, tačiau rezultatai, jų nuomone, paskelbiami per protingą laiką. 6 proc. respondentų pažymėjo, kad balsus rinkimų komisijos skaičiuoja per ilgai.

Reprezentatyvioje visuomenės nuomonės ir tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1014 respondentų, jų amžius siekia nuo 18 iki 75 metų.

Gyventojai buvo apklausiami telefonu ir internetu. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procentai.