Bet taikiniu tampa ir jaunesni žmonės, kuriems formuojama gera nuomonė apie gyvenimą Sovietų Sąjungoje. O vienas dažnesnių pastarojo metų pavyzdžių – Ignalinos atominė elektrinė, kurios mes atsisakėme esą priversti Europos Sąjungos.

Sovietų Sąjungos nostalgija

„Kadangi tai buvo dviejų mėnesių tyrimas, kažkokių tendencijų lyginti su kitais laikotarpiais mes negalime, kadangi rėmėmės tik kovo ir balandžio mėnesiais. Tai nėra naujas fenomenas, kad Sovietų Sąjungos nostalgija yra naudojama dezinformacijoje. Tačiau galime numatyti, kad šiais metais, kadangi sukanka 30 metų nuo Sovietų Sąjungos griuvimo, šis dalykas tikrai bus aptariamas rusakalbėje medijoje. Galima numanyti, kad straipsnių arba kito turinio, pavyzdžiui, televizijos laidų, radijo laidų tikrai rusiškoje medijoje matysime“, – pasakojo Agnė Eidimtaitė, debunkEU.org analitikė.

Tie dezinformaciniai naratyvai arba naratyvas apie gerą gyvenimą Sovietų Sąjungoje nelabai skiriasi nuo propagandos, skleidžiamos sovietmečiu, naratyvų.

„Mes tyrinėjome rusišką mediją, šis tyrimas remiasi tiktai rusakalbe medija. Dėl lietuviškos spaudos ar portalų kažko nenoriu sakyti, kadangi šis tyrimas jais nesiremia. Žinoma, fenomenas apie nostalgiją Sovietų Sąjungai tikrai yra gajus posovietinėse valstybėse ir su tuo susidurti galime patys, kasdienybėje. Tai tie patys pasakymai „prie ruso buvo geriau“ ir pan. Tačiau būtent šiuo metu mes tyrinėjome tik rusakalbę mediją“, – aiškino analitikė.

Dabartinė dezinformacija nesiskiria nuo propagandos

Paklausta, kaip tą sovietinę nostalgiją medijoje stengiamasi sužadinti, analitikė aiškino, kad „įdomu pastebėti, kad tie dezinformaciniai naratyvai arba naratyvas apie gerą gyvenimą Sovietų Sąjungoje nelabai skiriasi nuo propagandos, skleidžiamos sovietmečiu, naratyvų. Kuriama, kad visi turi socialines garantijas, egzistuoja tautų brolybė, Sovietų Sąjunga yra moderni, Sovietų Sąjunga suteikia valstybėms infrastruktūrą ir panašiai. Ir šiais naratyvais yra žaidžiama, jie yra supriešinami su dabartinėje prokremliškoje ir rusakalbėje žiniasklaidoje pakankamai populiariais dezinformaciniais naratyvais“.

„Pavyzdžiui, Ignalinos atominė elektrinė. Sovietų Sąjungoje pastatyta Ignalinos atominė elektrinė šiuo metu yra pristatoma kaip dovana Lietuvai ir visam Baltijos regionui, suteikianti nemokamą elektros energiją, tačiau po nepriklausomybės atgavimo Lietuva, kuria manipuliuoja Europos Sąjunga, turėjo ją uždaryti. Į šį naratyvą įsisuka ir Astravo atominė elektrinė, teigiama, jog Lietuva tiesiog pavydi Baltarusijai to, kad ji pasistatė Astravo atominę elektrinę, Lietuva dabar jau gailisi, kad uždarė Ignalinos atominę elektrinę, ir yra visiškai nutylimi tokie faktai, kaip kad Ignalinos reaktoriaus tipas atitiko Černobylio tipą ir pagal tarptautinius standartus ji pripažinta nesaugi ir galinti kelti grėsmę“, – kalbėjo A.  Eidimtaitė.

Kaip kitas dezinformacijos pavyzdys, anot A. Eidimtaitės, gali būti „bandymas sugretinti labai abstrakčius pasakojimus apie sovietmetį, nesigilinant į istorinius faktus, į represijas, cenzūros egzistavimą sovietmečiu, okupacijos faktorių. Tiesiog abstraktus pasakojimas, kad sovietmetį buvo labai gerai, visi turėjo užtikrintas teises ir supriešinama su tuo, kad posovietinės šalys po Sovietų Sąjungos griuvimo pradėjo politiškai žlugti. Tas yra visiška netiesa, nes matome, kaip tiek pilietine prasme yra gauta daug daugiau teisių, ekonomiškai Lietuva yra daug stipresnė, Baltijos šalys yra stipresnės ir demokratija suteikia daug laisvių žmonėms, tačiau visa tai yra nustumiama, pasiekiamas balto ir juodo vaizdinys: sovietmečiu buvo viskas gražu, dabar viskas yra blogai.“

Kad dezinformacija nepasiektų tikslo

„Tai yra nostalgijos fenomenas. Nostalgiją mes suprantame kaip gražų prisiminimą. Retrospektyva, praėjęs laikas ištrina tam tikrus blogus dalykus ir labiau lemia tų gražių atsiminimų pasilikimą žmogaus sąmonėje. Daugiausia taikomasi į vyresnius asmenis, kurie gyveno Sovietų Sąjungoje, ypač paveikūs yra tie žmonės, kurie jaunystę išgyveno Sovietų Sąjungoje, kadangi žmonės jaunystę dažniausiai prisimena pakankamai šviesiai ir tie negeri dalykai yra užmirštami. Dar galima būtų išskirti rusakalbius gyventojus visose posovietinėse šalyse, kadangi jie irgi yra pakankamai paveikūs tokiai dezinformacijai. Po Sovietų Sąjungos žlugimo jie jaučiasi netekę tam tikros tautinės privilegijos, kuri buvo kuriama Sovietų Sąjungoje. Ir taip pat reikėtų pabrėžti, kad neretai atsispiriama nuo po Sovietų Sąjungos žlugimo ir nepriklausomybės atgavimo buvusio pereinamojo laikotarpio, perėjimo nuo komunistinio režimo į demokratinę santvarką, prie kurios ne visi gyventojai sugebėjo greitai ir sėkmingai prisitaikyti. Žinome, kad kai kurie žmonės neteko darbų ir tuo irgi neretai remiasi dezinformacija“, – sakė analitikė.

A. Eidimtaitė teigė, jog norėdami, kad dezinformacija nepasiektų tikslo, turėtume remtis tiesa ir istoriniais faktais: „Jeigu sukuriame diskusiją su tais žmonėmis, kurie prisimena Sovietų Sąjungą nostalgiškai, atsiranda supratimas, kad vis dėlto buvo ir blogų dalykų, tai reikia diskusijos su tais žmonėmis, reikia faktų, istorinių diskusijų, suvokimo, kad Sovietų Sąjunga labai daug ką atėmė, o ne sukūrė. Jeigu būtų nepriklausoma, tą rodo tarpukario tyrinėjimai, Lietuva puikiai būtų išsivysčiusi be okupacijos.“