Vidaus reikalų viceministras Briuselyje aptars Šengeno erdvės plėtrą

Susitikimo metu Europos Komisija pristatys bendrą padėtį Šengeno erdvėje, aptars pagrindinius migracijos srities iššūkius, vidaus saugumo ir tolimesnės pagalbos Ukrainai klausimus.

Bulgarija, Rumunija ir Kroatija siekia, kad ES patvirtintų jų dalyvavimą Šengeno erdvėje be vidaus sienų kontrolės.

Nors šioms Balkanų šalims iš dalies jau taikomos Šengeno taisyklės, vidaus sienų kontrolė su jomis nepanaikinta, todėl jos negali naudotis visais buvimo visaverte erdvės dalimi privalumais.

Norint palankaus sprendimo, reikia vienbalsiškumo, tačiau Bulgarijos ir Rumunijos priėmimui dar priešinasi Nyderlandai ir Austrija. Anot jų, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo paplitimas šiose šalyse kelia rizikų likusiai Europai.

Migracijos procesų valdymas tampa vis sudėtingesnis, o autoritariniai režimai ir toliau siekia destabilizuoti Europą.

Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, Lietuva „tvirtai palaiko visų trijų šalių pilną prisijungimą prie Šengeno“.

Ministrai Briuselyje taip pat aptars neteisėtos migracijos instrumentalizaciją.

Lietuvai šis klausimas tiesiogiai opus nuo pernai, kai į šalį per pasienį su Baltarusija pateko keli tūkstančiai migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą antplūdžio organizavimu.

A. Abramavičiaus teigimu, siekiant tinkamai reaguoti į naujus migracijos iššūkius, svarbu teisiškai atskirti įprastą neteisėtą migraciją nuo dirbtinai kuriamos migracijos, kai migrantai naudojami kaip politinio spaudimo įrankis.

„Migracijos procesų valdymas tampa vis sudėtingesnis, o autoritariniai režimai ir toliau siekia destabilizuoti Europą. Akivaizdu, kad kylantys milžiniški iššūkiai migracijos srityje nėra lokalizuoti, todėl privalome kartu aktyviai dirbti kuriant ES teisę, pritaikytą spręsti migracijos instrumentalizacijos problemą“, – pranešime spaudai sakė viceministras.

Taryboje ministrai taip pat apžvelgs pabėgėlių iš Ukrainos padėtį Bendrijoje ir diskutuos dėl ES ir Ukrainos struktūrinio dialogo vidaus saugumo klausimais.

„Dabartinėje geopolitinėje situacijoje ypač svarbus ES šalių solidarumas, vienybė ir – bendri veiksmai. Atsakingų institucijų gebėjimų stiprinimui bei gyventojų informuotumo ir pasirengimo grėsmėms didinimui turi būti skiriamas deramas dėmesys ES lygmeniu“, – teigė A. Abramavičius.

Viceministras Briuselyje dalyvaus ir „Europos interneto forume“, kur pasisakys diskusijoje apie seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų išnaudojimo internete prevenciją ir kovą.