„Reikia pasidžiaugti, kad diskusijos nebėra, ar teisinė spraga išties egzistuoja, visi sutinka, kad tarptautinė baudžiamoji atsakomybė už agresijos nusikaltimą privalo būti užtikrinta, nebeliko dvejonių, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas jurisdikcijos dėl Rusijos vadovų įvykdyto agresijos nusikaltimo šiuo konkrečiu atveju neturi“, – po susitikimo žurnalistams sakė G. Grigaitė-Daugirdė.

Pasak jos, darbo grupės dėl tribunolo už agresijos nusikaltimą atstovai daugiausiai diskutavo apie galimus teisinio mechanizmo modelius, svarstomi du pagrindiniai: Ukrainos nacionaline teise paremtas hibridinis tribunolas arba tarptautinis specialusis tribunolas – pastarąjį nuosekliai palaiko Lietuva.

Viceministrė pažymėjo, jog tarptautinis specialusis tribunolas turėtų didesnį tarptautinį legitimumą, palyginti su hibridiniu, nes jo steigimui reikėtų ir Jungtinių Tautų dalyvavimo.

„Hibridinis modelis remiasi Ukrainos nacionaline teise ir teritorine Ukrainos, kuri pati pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įvykdyto agresijos nusikaltimo, jurisdikcija. Jei mes kalbame apie tarptautinį tribunolą, kalbame apie didesnį tarptautinį legitimumą, nes tuomet įsijungia ir Jungtinių Tautų būtinas vaidmuo tokio tribunolo steigime“, – kalbėjo G. Grigaitė-Daugirdė.

Ji taip pat pažymėjo, kad prie darbo grupės specialiojo tribunolo klausimu susitikimo šią savaitę prisijungė daugiau dalyvių – Didžiosios Britanijos, Japonijos, Kanados, JAV, Australijos atstovai.

„Labai svarbu išdiskutuoti ir išgirsti visų valstybių, kurios galėtų dalyvauti tokio tribunolo steigime ir palaikytų, nuomonę, nes taip labiau bus atliepta į visų valstybių keliamus klausimus, pavyzdžiui tokius kaip imuniteto klausimas. Lietuva nuosekliai pasisako, kad jei mes steigiame specialų tribunolą, jis leidžia išspręsti Vladimiro Putino, Sergejaus Lavrovo ir Sergejaus Šoigu imuniteto taikymo klausimą“, – sakė viceministė, minėdama Rusijos prezidentą bei šalies užsienio ir gynybos ministrus.

Darbo grupės dėl specialiojo tribunolo steigimo susitikimas vyko ketvirtadienį ir penktadienį Prahoje Čekijos ir Ukrainos iniciatyva.

Jame vertintos galimybės steigti tokį tribunolą, su juo susijęs Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos projektas bei galimas laikinosios prokuratūros įsteigimas.

Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Diskusijas šiuo klausimu neseniai atgaivino Vokietijos pareikšta parama tribunolo steigimui.