Valstybės tarnybos reforma vėl strigo, komitete – pertrauka neribotam laikui

To paprašė ir Vyriausybės, ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai, vėl kilus abejonių dėl kai kurių reformos nuostatų atitikimo Konstitucijai.

„Vakar turėjome pasitarimą, buvo išsakytas prašymas, dalyvavo ir premjerės patarėjas ir vidaus reikalų viceministrė, jie prašo daryti pertrauką ir nori galimybės padaryti pataisas ten, kur Teisės departamentas įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai“, – trečiadienį TTK narius informavo komiteto vadovas Stasys Šedbaras.

VRM Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja Jūra Ivonaitytė patvirtino, kad ministerijai reikia laiko dar kartą pataisyti įstatymo projektus.

„Lieka Vidaus reikalų ministerijos vakar susitikime išsakytas prašymas dėl vakar aptartų naujai paaiškėjusių naujų aplinkybių ir dėl Seimo Teisės departamento pastabų. Norėtume paprašyti komiteto narių laiko papildomai įsivertinti aplinkybes ir darbo tvarka grįžti prie šio klausimo iš esmės atnešant naujus pasiūlymus“, – per Seimo komiteto posėdį sakė patarėja.

Norėtume paprašyti komiteto narių laiko papildomai įsivertinti aplinkybes ir darbo tvarka grįžti prie šio klausimo iš esmės atnešant naujus pasiūlymus.

S. Šedbaras teigė, kad pertrauka dėl valstybės tarnybos reformos daroma neribotam laikui.

Seimo Teisės departamentas, pateikdamas išvadą Vyriausybės jau taisytam valstybės tarnybos reformos projektui, vėl aptiko keletą Konstitucijai galinčių prieštarauti normų.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti nustatomas įstatymu, be to, privalo būti nurodyti aiškūs jo skaičiavimo kriterijai, minimalūs ir maksimalūs koeficientai, tuo metu Seimui teikiamame projekte numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu jos nėra, atlyginimus nustato įstaigos vadovas, vadovaudamasis Vyriausybės rekomendacijomis.

Seimo teisininkai taip pat sukritikavo Vyriausybės jau pataisytą nuostatą dėl maksimalių atlyginimo koeficientų nustatymo. Anot jų, pasiūlyta bendro pobūdžio norma – kad maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus koeficiento – nėra pakankamas.

Be to, atkreiptas dėmesys, kad projekte apibrėžiant nepriekaištingą reputaciją liko nuostata, kurią KT neseniai pripažino antikonstitucine.

Seimo teisininkai taip pat pateikė apie 60 kitokių pastabų projektui.

Valstybės tarnybos reformą planuota Seimui pateikti ketvirtadienį.

Šis didelis įstatymų paketas išimamas antrą kartą. Spalio 10 dieną valdantieji valstybės tarnybos pertvarkos pateikimą parlamente taip pat atidėjo po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados. Spalio 26 dieną Vyriausybė projektus pataisė.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinami vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.