Valstybės kontrolierius kelia kausimą: ar iš viso reikia tikrinti tarybos narių čekius?

Pasak M. Macijausko, kartais patikros kainuoja brangiau nei nustatytų pažeidimų vertė ir reikėtų „sugalvoti paprastesnį būdą, kaip tas išlaidas kompensuoti“.

„Ar tikrai mes norim kiekvieną čekiuką tikrint, ar tikrai kiekvieną reikia įvesti į apskaitą ir kažkas turėtų tai kontroliuoti ir prižiūrėti? Manau, kad subrendom kaip šalis ir neturėtumėm eiti tuo keliu, kuriuo eina Rytų šalys, kai atsiskaitoma už kiekvieną popieriuką, dokumentėlį“, – trečiadienį per Seimo Audito komiteto posėdį sakė M. Macijauskas.

Valstybės kontrolės vadovo žodžiais, „kartais tos kontrolės procedūros kainuoja daugiau nei padaryti nusižengimai“.

„Nepateisinu nei vieno čekiuko, kuris yra fiktyviai surengtas, bet manau, kad mes turėtume galvoti ne apie tai, kaip nustatyti kiekvienos išlaidų rūšies tam tikrą dydį, ar kaip tuos čekiukus surinkti, bet galvoti apie principais paremtą atsiskaitymą. (...) Priešingu atveju, kad ir kokią sistemą mes besugalvotumėm, to čekiukų rinkimo, paslaugų prirašymo ir kažkurių dalykų bus“, – kalbėjo M. Macijauskas.

Ar tikrai mes norim kiekvieną čekiuką tikrint, ar tikrai kiekvieną reikia įvesti į apskaitą ir kažkas turėtų tai kontroliuoti ir prižiūrėti?

Pasak jo, reikia galvoti „apie principais ir pasitikėjimu pagrįstą sistemą, o ne atskirais čekiukais ar jų surinkimu“.

Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius per posėdį pažymėjo, kad savivaldybių kontrolieriai atlikdami auditus juos atsirenka pagal reikšmingumą, ir savivaldybių tarybų narių išlaidos kanceliarinėms reikmėms sudaro mažąją dalį biudžeto.

„Kaip ir Valstybės kontrolė mes atliekam auditus pagal jų reikšmingumą. Savivaldybių tarybos narių išlaidos kanceliarijai, kurui sudaro tikrai nereikšmingą dalį, Vilniuje tai sudaro 0,015 proc. nuo visų asignavimų, Panevėžio mieste, jei ši suma (politikų išlaidos – BNS) yra 109 tūkstančiai, bendra reikšmingumo suma yra 1,2 mln. eurų. Mes turime visą eilę asignavimų ir mūsų prievolė yra nagrinėti asignavimus, kurie sudaro ne mažiau penkių procentų. Tai nepakliūna į reikšmingumą“, – sakė G. Radavičius.

Savivaldybių kontrolierių asociacijos vadovas tai pat kėlė mintį, kad būtų galima iš viso atsisakyti kompensacijų už išlaidas, susijusia su tarybos nario veikla, o mokėti atlyginimą jį diferencijuojant pagal savivaldybės dydį, ir vadinamosios kanceliarinės išlaidos būtų jo sudėtyje.

„Laikas atsisakyti būtent tų išmokų, tiesiog tarybos nario darbas sudėtingas, jis negali būti vien visuomeniniais pagrindais, jis turėtų būti apmokamas, ir tos išlaidos galėtų būti toj apimty, ir būtų galima prisirišti prie to krepšelio“, – kalbėjo G. Radavičius.

Savivaldybių tarybų narių išlaidos su jų darbu susijusioms reikmėms tarnybų ir visuomenės akiratyje atsidūrė visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus daugybę atvejų dėl galimo savivaldybių tarybų narių manipuliavimo išmokomis už darbą, susijusį su savivaldybės tarybos nario veikla.

A. Tapinui paskelbus, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje Jurgita Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų, susvyravo ministrės kėdė, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad ministre pasitiki.

Vilniaus apygardos prokuratūra antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams. Iki šiol prokurorai, remdamiesi A. Tapino duomenimis yra, pradėję tyrimus Pagėgių, Šilutės, Neringos, Mažeikių, Tauragės, Kauno miesto ir rajono, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybėse.