Quantcast

Valstybės gynimo taryba sutarė nuosekliai didinti gynybos finansavimą

Valstybės gynimo taryba pirmadienį sutarė nuosekliai didinti gynybos finansavimą, siekiant įgyvendinti įsipareigojimą iki 2030-ųjų gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Yra sutarta Valstybės gynimo taryboje, kadangi dabar vyksta derybos dėl biudžeto, kad rudenį, kai vyks Seime tvirtinamas biudžetas, kad krašto apsaugai bus skiriamos tos lėšos, kurios užtikrintų ne tik tolygų, nuoseklų, tolygų asignavimų didėjimą, bet ir atitinkamai didėtų BVP dalis ir ji viršytų 2 procentus“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pirmadienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Tuo metu Prezidentūra informavo, kad nutarta „užtikrinti priimtų ilgalaikių sprendimų įgyvendinimą“ nuosekliai didinant gynybos biudžetą ir tai „sudarytų prielaidas“ laiku įgyvendinti partijų susitarimą, numatantį, jog iki 2030 metų gynybos finansavimui būtų skiriama 2,5 proc. BVP.

Planuojama, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln. eurų didesnis, o tai užtikrins, jog asignavimai šiai sričiai sieks 2,03 proc. BVP. Lietuvos biudžeto rodiklių įstatymas leidžia Finansų ministerijai pasiskolinti, siekiant užtikrinti, kad finansavimas gynybai nesumenktų mažiau 2 proc. BVP.

Esame nusiteikę didinti abu: ir finansavimą patį, ir tai pat gerinti santykį su BVP. Koks konkretus bus būtent tas skaičius ateinantiems ir vėlesniems metams, tą turbūt pristatysime rudenį.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė po Vyriausybės posėdžio taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė sieks nuoseklaus gynybos biudžeto augimo, nepaliekant visos naštos, pavyzdžiui, būsimai Vyriausybei 2029-aisiais.

„Esame nusiteikę didinti abu: ir finansavimą patį, ir tai pat gerinti santykį su BVP. Koks konkretus bus būtent tas skaičius ateinantiems ir vėlesniems metams, tą turbūt pristatysime rudenį“, – teigė ji.

Vyriausybės darbo grupė Valstybės gynimo tarybai taip pat pristatė krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos kūrimo pagrindus, esamos sistemos optimizavimo ir integravimo galimybes, patikslintą krizės sampratą.

Nacionalinio lygmens ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centro steigimo modelį Vyriausybė turėtų tvirtinti šį mėnesį.

Kaip teigė prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius, ši koncepcija, kartu su rengiama Nacionalinio saugumo strategija ir Valstybės gynimo planu, yra „svarbus sudėtinis visos nacionalinio saugumo sistemos stiprinimo elementas“.

Prezidentūra taip pat informavo, kad 2022-ųjų antrąjį ketvirtį turėtų būti parengti ir priimti Civilinės saugos įstatymo, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Nepaprastosios padėties įstatymo, Mobilizacijos ir kt. įstatymų pakeitimai. Tuo metu pats Nacionalinis krizių valdymo centro pirminis modelis galėtų pradėti veikti jau kitais metais, o pilnus operacinius pajėgumus pasieks 2023 metais.

D. Kuliešius taip pat sakė, kad posėdyje aptartos galimos hibridinės grėsmės, informaciniai išpuoliai, tarp jų ir nesenas įsilaužimas į Lenkijos vyriausybės vadovų elektroninius paštus, socialinės žiniasklaidos paskyras – nutekintoje informacijoje minimi ir aukšti Lietuvos politikai.

„Ne tik kalbame, bet ir darome, kad stiprintumėme savo atsparumą ir gebėjimą suvaldyti tokias atakas. Girdėjome Lietuvoje panašius atvejus, žinome ne tik apie ketinimus, bet ir iškeltas bylas prieš buvusius Lietuvos prezidentus. Vertiname, kad tai yra viena iš galimų režimo veikimo priemonių ir turime būti solidarūs, vieningi, neturime pasiduoti tokioms provokacijoms“, – sakė prezidento patarėjas.

Valstybės gynimo taryba dar kartą konstatavo būtinybę sutarti su Baltijos šalimis ir Lenkija dėl bendros metodikos, jog Astravo atominėje elektrinėje gaminama elektros energija nepatektų į Baltijos šalių ir Europos Sąjungos rinką.

Pasak Prezidentūros, taryba pritarė nuostatai „vieningai siekti ES gamintojų elektros prioretizavimo“ prekiaujant elektros biržoje „Nord Pool Spot“ prieš trečiųjų šalių gamintojus, kurie „nesilaiko aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų“.

Valstybės gynimo tarybos nariai yra prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Posėdyje taip pat dalyvavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, energetikos ministras Dainius Kreivys ir užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių