Alternatyva pilietybei

Lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises. Tokio dokumento turėtojas tik negalėtų kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti, išskyrus galimybę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas.

Parlamentarų Ramūno Karbauskio, Andriaus Palionio, Eugenijaus Jovaišos, Juozo Bernatonio ir Arūno Gumuliausko įregistruotame projekte numatyta, kad Lietuvio pasą turintys žmonės turi teisę supaprastinta tvarka atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę, taip pat ją susigrąžinti.

Be to, Lietuvos paso savininkai turėtų galimybę atvykti ir nuolat gyventi bei dirbti šalyje, teisę į švietimo, studijų ir mokslo lengvatas.

Siūlomas projektas numato, kad lietuvio pasą galėtų įgyti visi lietuvių kilmės asmenys. Jais laikomi asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu bei deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

Projekte taip pat numatyta, kad lietuvio pasą galėtų gauti šalies pilietybę gimimo būdu po nepriklausomybės atkūrimo įgiję lietuviai ir jų sutuoktiniai, vaikai ir vaikaičiai.

Į šį dokumentą gali pretenduoti ir vaikai bei vaikaičiai asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos.

Projektą įregistravę Seimo nariai teigia, kad Lietuvio paso institutas gali tapti viena priemonių, kuri sustabdytų emigraciją ir paskatintų išeivių sugrįžimą į Lietuvą.

Siūlomo įstatymo aiškinamajame rašte parlamentarai tvirtina, kad „Lietuvio paso institutas iš tiesų užtikrintų išeivių, jau suleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne, išvengiant komplikacijų, kurios kiltų pasirinkus masinės dvigubos pilietybės įteisinimo kelią“.

Aš manau, išspręskime klausimą, kuris susijęs su dvigubos pilietybės turėjimu, ir nereikės galvoti kažkokių naujadarų.

„Lietuvio pasas – tai tarsi vieno langelio principas, kai lietuvių kilmės asmeniui nebereikėtų kiekvieną kartą vis teikti prašymus ir įrodinėti savo statusą – ar jis norėtų apsigyventi Lietuvoje, ar pradėti joje studijas, ar susigrąžinti pilietybę, ir taip toliau. Šis dokumentas Lietuvoje veiktų ir kaip asmens tapatybės dokumentas, o kai kuriais atvejais jis veiktų kaip kelionės dokumentas ir kitose šalyse“, – teigia projekto autoriai.

Jie siūlo, kad lietuvio paso įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų.

Seime pastaruoju metu svarstyta galimybė gerokai išplėsti asmenų, galinčių turėti teisę į dvigubą Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, ratą. Po diskusijų parlamentas paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Premjeras idėją išpeikė

Premjeras Saulius Skvernelis skeptiškai vertina Seime registruotą iniciatyvą steigti Lietuvio paso institutą, anot jo, problemą reikia spręsti iš esmės ir pagaliau įteisinti dvigubą pilietybę.

„Aš manau, išspręskime klausimą, kuris susijęs su dvigubos pilietybės turėjimu, ir nereikės galvoti kažkokių naujadarų“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje Seime registruotą projektą komentavo Vyriausybės vadovas.

„Galbūt kažkam, kas sąmoningi atsisakė ar buvo priverstas rinktis kitą pilietybę, tokios kortos turėjimas ką nors ir duotų, bet iš esmės ne kortos, ne dokumento turėjimas lemia, ar tas žmogus dar jaučia ryšį su tėvyne, ar ne. O šiaip problemą reikia spręsti iš esmės – sugebėkime padėti toje dešimtmečio istorijoje tašką dėl dvigubos pilietybės turėjimo“, – siūlymą įvertino S.Skvernelis.

Opozicija abejoja

Seimo opozicijoje esančių konservatorių ir liberalų atstovai abejoja, ar valdančiųjų siūlomas lietuvio paso institutas būtų tinkama alternatyva dvigubai pilietybei.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas ir konservatorius Andrius Kubilius teigia, kad lietuvio pasas būtų labiau simbolinis būdas išlaikyti emigrantų ryšį su Lietuva.

„Aš tame matyčiau labiau simbolinę prasmę, o ne turinio prasmę“, – antradienį BNS sakė A.Kubilius.

Jis tvirtino manantis, kad „valstiečiai“ ir socialdemokratai siūlydami Lietuvio paso institutą ieško būdų vengti priekaištų dėl nesprendžiamo dvigubos pilietybės klausimo.

„Aš nežinau, ar dvigubą pilietybę išmainyti į lietuvio pasą būtų pats tinkamiausias dalykas“, – kalbėjo politikas.

Liberalas E.Gentvilas sakė dalies valdančiųjų iniciatyvą matantis „kaip simbolinį gestą“.

„Jis nėra blogas, tačiau tikrai nepakankamas“, – BNS teigė parlamentaras.

„Aš nemanau, kad tai būtų tinkama alternatyva dvigubai pilietybei, jeigu žmonėms nebūtų suteikiamos pilnaverčių piliečių teisės“, – pridūrė jis.

Ragina neužmiršti ir dvigubos pilietybės

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sveikina valdančiųjų parlamentarų iniciatyvą sukurti lietuvio paso institutą, tačiau sprendžiant šį klausimą paragino neužmiršti ir svarstymų dėl dvigubos pilietybės.

Užsienyje gyvenančių lietuvių atstovė BNS antradienį sakė, kad lietuvio pasas padėtų emigrantams išlaikyti ryšius su Lietuva.

Kuo tas ryšys su Lietuva bus didesnis, tuo daugiau žmonių į ją grįš, atneš savo investicijas.

Vis dėlto ji tvirtino, kad tokį dokumentą turintys lietuviai negalėtų jaustis visavertiškai, nes negalėtų dalyvauti politiniame šalies gyvenime.

„Aš manau, kad tai yra geri žingsneliai į priekį kalbant apie tai, kaip išlaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, bet (...) tokie žmonės būtų tik iš dalies Lietuvos dalis“, – teigė D.Henke.

Pasak jos, parlamentarai neturėtų atsisakyti idėjų iš esmės įteisinti dvigubą pilietybę.

„Pilietybės išlaikymas ir lietuvio pasas nebūtų adekvačiai tas pats. Kuo tas ryšys su Lietuva bus didesnis, tuo daugiau žmonių į ją grįš, atneš savo investicijas“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Pasak D.Henke, tai lemia ne tik emigrantų pasyvumas, bet ir dalyvavimo rinkimuose sąlygų vis nepagerinanti valstybė.

Pasaulio lietuvių bendruomenė jau ne vienus metus ragina politikus įvesti balsavimą internetu, sukurti atskiras vienmandates rinkimų apygardas, kur Seimo narį rinktų tik emigrantai.

„Jeigu mes skaičiuojame, kad viena apygarda yra 20 - 30 tūkst. balsuotojų, tai galime paskaičiuoti, kiek vien Londonas turi lietuvių“, – BNS tvirtino D.Henke.