E. Žiobienė apie K. Bartoševičiaus skandalą: visuomenei nereikia žinoti visų nusikaltimo detalių

– Turbūt visų smulkių šios bylos detalių nesužinosime?

– Tokios bylos būna uždaros. Mums, kaip visuomenei, neturėtų būti įdomu sužinoti, kuris konkrečiai vaikas nukentėjo ir kaip nukentėjo. Mums turbūt svarbiau, kad tokie žmonės būtų nubausti, jeigu jie padarė nusikaltimą. O dėl pačios bylos, man labai neramu, jeigu dabar žurnalistai pradės ieškoti, kurie yra tie nukentėjusieji. Tiems vaikams reikia gyventi, o ne dar labiau juos traumuoti. Todėl jų paviešinti kaip tik nereikia, reikia juos apsaugoti. Kitas dalykas – visuomenei turbūt nereikia žinoti visų nusikaltimo detalių. Tai yra teisėsaugos darbas. Visais atvejais, jei žmogus yra įvykdęs nusikalstamą veiką, jis turi atsakyti už tai, ką padarė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet K. Bartoševičius vis dar yra viešas žmogus. Ar čia nėra visuomenės intereso?

– Visuomenės interesas yra dėl paties žmogaus. Tai yra mūsų išrinktas asmuo ir jo tiek asmeninės, tiek profesinės savybės labai svarbios. Rinkimuose tai labai svarbu.

– Kiek, jūsų manymu, prokuratūra turėjo būti užtikrinta parodymais ir įrodymais šioje byloje, kad kreiptųsi į Seimą dėl K. Bartoševičiaus mandato panaikinimo?

– Yra du skirtingi dalykai. Vienas, kai būna tiesiog pareikštas pradinis kreipimasis. Natūralu, kad jei prokuratūra kreipiasi į Seimą, ji turi pateikti tam tikrą svarią medžiagą, kurios pagrindų galėtų apklausti įtariamąjį. Tad akivaizdu, kad tokia medžiaga turėjo būti.

– Kaip įprastai vyksta tokių bylų duomenų rinkimas, ar būna apklausiami nukentėję vaikai – kaip vyksta visas procesas?

Neabejoju, kad žiniasklaida siekia išsiaiškinti detales, tad labiausiai bijau to jų lindimo į šeimas, paviešinimo. Svarbiausia – garantuoti tų vaikų privatumą.

 

– Jeigu žiūrėti iš vaikų, nukentėjusių seksualinio pobūdžio bylose, požiūrio, tai iš tiesų yra labai svarbūs jų parodymai, nes tuo ir remiamasi. Labai dažnai mes matome, kad įprastai vaikai nukenčia nuo pažįstamų asmenų, šeimos rato ar kažkokio pažįstamo autoriteto. Pirmiausiai vertinama, kiek vaiko parodymai yra patikimi, ar jis nelinkęs fantazuoti, meluoti. Todėl atliekamos ir ekspertizės, neapsiribojama vien apklausomis. Pagal kodeksą, nukentėjęs vaikas turi būti apklaustas teisėjo dar  ikiteisminio tyrimo metu. Ir taip pat labai svarbu ekspertizė dėl vaiko parodymų patikimumo.

– Ar iki generalinės prokurorės kreipimosi į Seimą visi šie žingsniai jau yra padaryti. Tai yra jau įvertinti parodymai, ekspertai jau būna įvertinę vaiko psichologinę būklę ir pan.?

– Negalėčiau atsakyti šiuo konkrečiu atveju, tai galėtų padaryti tik pati prokuratūra. Bet kalbant apskritai, iš esmės turėjo kilti klausimas dėl parodymų patikimumo. Kreipimosi dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų yra daug, bet sąlyginai nedaug yra pasiekiančių teismą. Remiantis statistika, pranešimų tokių būna apie 300 per metus, bet pačių teisminių procesų drastiškai mažėja. Iki teismo daugelis neprieina.

– Ar pats faktas, kad šia byla rūpinasi pati Generalinė prokuratūra, ką nors rodo?

– Tai, matyt, rodo ir tam tikrą asmens statusą. Ir, aišku, į Seimą gali kreiptis tik generalinis prokuroras.

– Kuo dažniausiai baigiasi tokios bylos? Minėjote, kad nemažai jų aukštesnių instancijų nepasiekia…

– Tos bylos yra labai skirtingos. Iš tiesų jas ištirti yra labai sunku. Labai jautri ta sritis ir įrodymų kitokių praktiškai nėra. Labai daug kas atsiremia į vaiko parodymus. Mes matome tam tikrą tendenciją, kad kartais skyrybų metu panaudojamas seksualinės prievartos faktas. Ir pasitaiko, kad vaikas yra pakankamai mažo amžiaus ir, matyt, teisėsauga dėl įrodymų trūkumo ar parodymų patikimumo, nutraukia bylą. O kai kada iš viso nepavyksta tų įrodymų surinkti, nors kreipimasis buvo. Na, o kita dalis tokių bylų, aišku, keliauja į teismą. Lytinio pobūdžio nusikaltimai yra skirtingi. Visgi daugiausiai yra tvirkinimo veiksmų, tokių pernai buvo, jei neklystu, 122. Žaginimo buvo trisdešimt keli atvejai. O prievartos irgi daugiau kaip trisdešimt atvejų per metus.

– Kiek, jūsų manymu, yra nukentėjusių vaikų šioje byloje?

  – Iš to, kas yra pateikta žiniasklaidoje, aišku, kad – ne vienas. O kiek iš tikrųjų, mes nežinome.

– Kas jums kelia didžiausią nerimą, kai klausotės politikų ar žiniasklaidos pasisakymų dėl šios bylos?

– Man didžiausią nerimą kelia vaikų saugumas šioje byloje. Kaip jie jaučiasi, kokią pagalbą gauna (psichologinę ir pan.). Ir labai svarbu užtikrinti jiems privatumą. Neabejoju, kad žiniasklaida ieško, siekia išsiaiškinti detales, tad labiausiai bijau to jų lindimo į šeimas, paviešinimo. Norėčiau, kad čia jie būtų maksimaliai apsaugoti, kad būtų reabilituota jų psichologinė būsena. Nes iš tikrųjų vaikų, kurie nukenčia nuo seksualinės prievartos ir negauna tinkamos psichologinės pagalbos, vėliau gyvenimas griūna. Tos pasekmės gali būti ilgalaikės, atsiliepti ir jų pačių asmeniniam gyvenimui, kuriant santykius. Net gali patys tapti linkę į tokio pobūdžio nusikalstamą veiką.