- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Septintasis sankcijų Rusijai paketas bei rusiškų dujų embargas Europos Komisijoje (EK) šiuo metu nėra svarstomi, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
„Kol kas net nėra svarstomas septintas sankcijų paketas. O apie dujų įtraukimą, deja, bet irgi nėra kalbos. Mes matėme kaip sunkiai, kiek ilgai nafta skynėsi kelią“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje antradienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.
„Dabar, manau, yra labai svarbu susifokusuoti į sankcijų įgyvendinimą“, – teigė V. Sinkevičius.
„Labai svarbu užtikrinti, kad sankcijos veiktų, labai svarbu dirbti su valstybėmis, per kurias Rusija galimai galėtų apeidinėti sankcijas“, – pridūrė jis.
Labai svarbu užtikrinti, kad sankcijos veiktų, labai svarbu dirbti su valstybėmis, per kurias Rusija galimai galėtų apeidinėti sankcijas.
V. Sinkevičius mano, jog iki lapkričio mėnesio realu Europos Sąjungoje (ES) esančias dujų saugyklas užpildyti 80 proc. Vis dėlto, pasak eurokomisaro, viskas priklausys nuo dujų srauto į Bendrijos šalis, kuris šiuo metu mažėja.
„Viskas priklausys nuo dujų patekimo į Europos Sąjungą. Mes matome, kad (dujų srautas – BNS) mažėja. Kad būtų pasiekti tie užpildymai ir žiemą būtų pakankamai (dujų – BNS), kai kurios šalys yra priverstos pradėti naudoti anglį“, – teigė eurokomisaras.
„Mes matome, kad yra atsakomieji veiksmai iš Rusijos pusės, bet tai nėra nieko netikėto“, – pridūrė jis.
V. Sinkevičius patikino, kad EK yra parengusi scenarijų kaip reaguoti, jei Rusija dujų tiekimą staiga nutrauktų visoms Bendrijos šalims. Pasak jo, pasirengimas tokiam atvejui prasidėjo dar praėjusiais metais, Rusijai mažinant dujų tiekimą Europos šalims.
„Tie namų darbai yra padaryti, bet, aišku, mes turime suprasti, kad čia yra labai daug dedamųjų. Tas pasirengimas prasidėjo tuo metu, kai Komisija pamatė, jog „Gazprom“ tikslingai mažina dujų tiekimą Europai“, – teigė eurokomisaras.
Maskva jau nutraukė dujų tiekimą kelioms Europos Sąjungos valstybėms, įskaitant Lenkiją, Bulgariją, Suomiją ir Nyderlandus, atsisakiusioms paklusti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimui už jas mokėti rubliais, kuris pažeidžia sutarčių sąlygas.
Kai kurios kitos ES narės, tokios kaip Lietuva ir Estija, rusiškų dujų atsisakė pačios, o jų poreikį patenkins suskystintų gamtinių dujų importu.
Naujausio smūgio sulaukė Prancūzija, kurios operatorė „GRTgaz“ penktadienį paskelbė, kad nuo birželio 15-osios vamzdynais nebegauna rusiškų dujų.
V. Sinkevičius pripažino, jog ES mažinant priklausomybę nuo rusiškų dujų jų kainos neišvengiamai kils.
„Kainos sukils bet kokiu atveju. Mes suprantame, kad eliminuojant rusiškas dujas, mes turbūt galime suskaičiuoti ant pirštų, kiek lieka šalių, iš kur galima įsigyti (dujų – BNS)“, – sakė eurokomisaras.
Europos Komisija kovą paskelbė tikslą iki šių metų pabaigos sumažinti Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų dviem trečdaliais bei iki 2030 metų visiškai nepriklausyti nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių.
–––––––––––––––––
BNS žurnalisto kelionės į Briuselį išlaidas padengė Europos Parlamentas. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrai aptars bendradarbiavimą1
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį aptars bendradarbiavimo stiprinimą civilinės gynybos srityje, saugant valstybės sieną bei strateginės reikšmės objektus. ...
-
Kultūros ministras teiks siūlymą pratęsti Rusijos, Baltarusijos programų draudimą1
Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seimui pateiks siūlymą pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. ...
-
Parlamentarai planuoja pirmą kartą balsuoti dėl VSD pranešėjo komisijos išvados
Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
G. Nausėda: dvigubi standartai teikiant pagalbą Izraeliui ir Ukrainai yra nepriimtini1
Šalies vadovas Gitanas Nausėda nepriimtinais vadina Vakarų taikomus dvigubus standartus teikiant pagalbą Izraeliui ir remiant Ukrainą. ...
-
G. Landsbergis susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku1
Lietuva pasirengusi remti Armėniją, siekiant partnerystės su Europos Sąjunga (ES), trečiadienį susitikęs su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonianu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę29
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų6
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė10
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...