V. Semeška traukiasi iš krašto apsaugos viceministro pareigų

„Viceministras traukiasi iš pareigų dėl kitų veiklos planų“, – rašoma pranešime.

Apie paliekamas pareigas „Facebook“ paskyroje pranešė ir pats V. Semeška. Jis tolesnių karjeros planų nedetalizavo.

„Iš pareigų traukiuosi dėl kitų planų, nedetalizuosiu, tačiau po dviejų metų ypatingai intensyvaus darbo – tarnystės, pakrovęs savo baterijas, pasirinksiu tolimesnį veiklos kelią“, – rašė pareigas paliekantis viceministras.

Vis dėlto naujienų portalas „Delfi“ skelbia, kad V. Semeškos pasitraukimas yra susijęs su šalyje kilusiomis diskusijomis dėl Vokietijos brigados dislokavimo.

Jis dalyvavo suburtos dvišalės vokiečių ir lietuvių darbo grupės, skirtos derintis dėl sąjungininkų brigados Lietuvoje, darbe.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Pasitraukimas siejamas su brigados klausimu

Vilnius siekia, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Jokia čia paslaptis, kad skaitome tą komunikatą, tai yra, pranešimą spaudai, kuris yra išleistas, ne pasirašytas, skirtingai šalys: Lietuva skaito vienaip, Vokietija – šiek tiek kitaip. Bet Vokietija yra mūsų strateginė partnerė, kuri investuoja čia šimtus milijonų eurų ir aš net neabejoju šių derybų sėkme“, – spaudos konferencijoje tvirtino V. Semeška.

Jeigu šaltiniai praneša iš NSGK uždaro posėdžio, kuris yra slaptas, tai čia jau yra klausimas dėl tam tikrų narių patikimumo.

Jis teigė, kad derybos su Vokietija startavo ir yra „pakankamai sėkmingos“, o kuo mažiau apie jas bus šnekama viešai, tuo geresnis bus rezultatas.

Kaip skelbia „Delfi“, po diskusijų Vokietijoje į Lietuvą sugrįžęs viceministras uždarame posėdyje, vykusiame Seime, kuriame dalyvavo Prezidentūros, Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir parlamento atstovai, užsiminė „dvejojantis, ar G. Nausėdos ir O. Scholzo komunikate tikrai yra žodžiai apie brigadą „in place“ (angl. „vietoje“). Taip pat neva pasvarstė, ar nevertėtų galvoti apie naują, galbūt tikslesnį dokumentą“.

V. Semeška spaudos konferencijoje stebėjosi, kad portalas cituoja uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ir išreiškė viltį, jog tai įvertins tarnybos.

„Jeigu šaltiniai praneša iš NSGK uždaro posėdžio, kuris yra slaptas, tai čia jau yra klausimas dėl tam tikrų narių patikimumo“, – teigė besitraukiantis viceministras.

Atmeta nesutarimus su ministru

Kaip nurodo KAM, pagrindinės V. Semeškos atsakomybės sritys buvo krašto apsaugos sistemos biudžeto ir finansinių išteklių valdymo bei įsigijimų politika, krašto apsaugos sistemos įsigijimai, įslaptinti sandoriai, logistika ir infrastruktūra, turto valdymas ir plėtra.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad per pastaruosius metus V. Semeška „gerai ir atsakingai kuravo krašto apsaugos finansinius išteklius“, taip pat ypatingą dėmesį skyrė efektyviam bei racionaliam lėšų naudojimui.

„Įsigijimų srityje buvo pasiekti pagrindiniai tikslai modernizuojant Lietuvos kariuomenę: susitarta dėl reaktyvinės artilerijos sistemos HIMARS, nepilotuojamų orlaivių „Switchblade“, savaeigių ratinių haubicų „Caesar“, šarvuotųjų kovinės paramos visureigių JLTV, artilerijos radarų, įvairios kitos technikos bei ginkluotės įsigijimo“, – feisbuke rašė A. Anušauskas.

Ministras taip pat padėkojo V. Semeškai už reikšmingą indėlį kartu su gynybos pramone sprendžiant pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ vystymo ir tobulinimo iššūkius, kurie didelių pastangų dėka yra įveikti.

Spaudos konferencijoje V. Semeška stebėjosi informacija, jog traukiasi dėl nesutarimų su krašto apsaugos ministru bei tvirtino, jog su A. Anušausku sutarė „ypatingai gerai“.

„Dar daugiau – aš šiandien gavau tokį įvertinimą krašto apsaugos ministro, kuris mane maloniai nustebino ir nudžiugino: gavau vardinį ginklą. Tai paneigia visus tuos neva nesutarimus. Mes esame partijos bičiuliai, mes tokiais ir liksime“, – tvirtino konservatorius.

Tarp darbų – poligonai, kariniai miesteliai

Anot KAM, V. Semeškos kuruotoje infrastruktūros srityje yra priimti sprendimai ir atlikti parengiamieji darbai naujam kariniam poligonui Lietuvoje įsteigti bei pradėtas Rūdninkų poligono įrengimas. Taip pat sėkmingai užbaigtos derybos ir pradėta trijų karinių miestelių statyba, į modernias patalpas perkelta Gynybos resursų bei Infrastruktūros valdymo agentūra.

Aš sąžiningai ir netausodamas savęs tarnavau stiprinant krašto apsaugą dvejus metus. Dėkoju ministrui ir kariuomenės vadovybei už pasitikėjimą.

„Atėjus čia, mes radome užpelkėjusią situaciją infrastruktūros padėtyje, ir tas intensyvus darbas statant karinę infrastruktūrą, vystant karinę infrastruktūrą, pradedant amunicijos sandėliais, kareivinėmis, – spaudos konferencijoje kalbėjo viceministras. – Pavyko užbaigti derybas sunkiu metu, kai nežinomos buvo kainos dėl statybų, statybų grandinės trūkinėjo. Tai yra trijų karinių miestelių statybos, jos taip pat įsivažiavo, pasirašyti papildomi susitarimai“.

Jis taip pat teigė, jog Jungtinių Valstijų kariams įrengta stovykla „Herkus“ Pabradės poligone Švenčionių rajone yra gerai vertinama ir buvo pastatyta labai greitai, o su Vokietija sutarta dėl investicijų Rukloje.

„Paprastai šauktinio tarnyba Lietuvos kariuomenėje trunka devynis mėnesius. Aš sąžiningai ir netausodamas savęs tarnavau stiprinant krašto apsaugą dvejus metus. Dėkoju ministrui ir kariuomenės vadovybei už pasitikėjimą“, – sakė V. Semeška.

Ekonomikos ir bankininkystės išsilavinimą turintis V. Semeška prieš 2021 metų sausį tapdamas viceministru ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas, dirbo Seimo kanceliarijoje Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos referentu.

Jis taip pat yra vadovavęs kelioms tarptautinėms bendrovėms, buvo valdybos nariu ir pirmininku.