Taip pat V.Landsbergis tvirtino nemanąs, kad policija perlenkė lazdą, per Vasario 16-osios renginius užtikrindama viešąją tvarką.

Paklaustas apie policijos veiksmu per Vasario 16-osios renginius, V.Landsbergis atsakė: „Aš manau, kad perlenkė lazdą tie žmonės, kurie nutarė, kad jau laikas versti valdžią Lietuvoje. Jie iki šiol reikalauja pakeisti Vyriausybę. Žmonės visiškai neadekvatūs. Žmonės sako, kad kažkas perlenkė lazdą. Tai nėra lazdos perlenkimas, tai yra atsargumas.

Ėjo per visą Lietuvą didelė agitacija įvairiais socialiniais tinklais – važiuojam visi į Vilnių, parodysim jiems, nušluosim. O kas statė kartuves prie Seimo, kas šaukė „Šalin Seimą!“, „Seimą lauk“. Kas tai yra per žmonės? Reiškia, jie prieš demokratiją, prieš išrinktą valdžią. Jie nori diktatūros, fašizmo? Ko jie nori? Pagalvokite iš tos pusės, kas perlenkinėja lazdą?“, – kalbėjo  V. Landsbergis.

Tai nėra lazdos perlenkimas, tai yra atsargumas.

Į klausimą, kodėl valdant konservatoriams tie protestai sukyla, V.Landsbergis atsakė: 1990 m. nebuvo jokių konservatorių, buvo tiesiog Sąjūdis, kuris ėjo atkurti Lietuvos nepriklausomybės. Galėjome ir toliau ramiai gyventi, nieko nedaryti, tačiau žmonės norėjo oraus gyvenimo, laisvės. Jei atkuriama valstybė, tai negali būti visiškos anarchijos, tai tada gali ateiti kokie iš senųjų laikų bolševikai ir viską sugriauti“.

V.Landsbergis pripažino, kad Dalios Grybauskaitės atėjimas į Signatarų balkoną jam buvo beveik netikėtas. 

„Mes susitikome Daukanto aikštėje. Ten visada stovi maža tribūna, iš kurios kalba prezidentas, o greta sėdi buvę prezidentai, pareigūnai. Kadangi sėdėjome greta, aš pasakiau D. Grybauskaitei, kad turiu svajonę, kaip būtų gražu, jeigu į balkoną ateitų trys Lietuvos prezidentai. Aš pastovėčiau, man net kalbėti nereikėtų. Paklausiau, gal ji ateitų? Ji sakė: „ne, aš iš namų pasižiūrėsiu visą tą dalyką“. O paskui atėjo“, – pasakojo V. Landsbergis.

Anot profesoriaus, jam tai buvo beveik netikėtumas. „Ji buvo pasakius, kad stebės iš namų. O paskui pasakė: „aš nutariau ateiti“. Buvo labai džiugu“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Jis teigė apie tai pasakęs ir kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui. „Bet jis padėkojo draugiškai.  O Mišiose jis buvo, mes kartu sėdėjome Katedroje per Mišias“, – sakė V. Landsbergis.

Pirmajam faktiniam šalies vadovui vaizdas iš Signatarų namų balkono buvo labai gražus. „Plotai aplink Signatarų namus buvo perpildyti. Kažkas šūkavo, bet tai kaip ir mūsų gyvenimo dalis. Yra ir keistuolių, ir nepatenkintų savo padėtimi, savo vaidmeniu visuomenėje. Nori didesnio vaidmens, ir tada reiškia savo protestą“, – sakė V. Landsbergis.

Profesorius nemano, kad Lietuva yra tiek susiskaldžiusi, kaip yra kalbama. „Lietuva buvo suskaldyta penkiasdešimt metų, o paskui pačiam Sąjūdžiui buvo prikaišiojama, kad Sąjūdis suskaldė Lietuvą“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Profesorius paneigė kalbas kad Romualdas Ozolas buvo jam priešas. „Joks nebuvo priešas, mes buvome bendražygiai, bendradarbiai Sąjūdyje. Ir paskui įkūrėme pirmą Lietuvos vyriausybę, jis buvo vicepremjeras. Jis buvo žymus Sąjūdžio veikėjas, o paskui kažkaip keistokai rinkosi savo kelią. Nenoriu nieko kritiško apie jį sakyti“, – teigė V. Landsbergis.

Jis nemano, kad R. Ozolui patiktų, kad jo vardas minimas protestuotojų. „ Dabar, kad ima jo vardą, spekuliuoja, tai yra nedoras elgesys. Manau, jis pats pasiųstų juos ten, kur reikia“, – tvirtino V. Landsbergis.

Renginiai praėjo ramiai

Priminsime, kad Vasario 16-osios renginiai praėjo ramiai. Tačiau kai  kurie žmonės nebuvo patenkinti tam tikrais ribojimais – šalia plakatus laikančių žmonių, reiškiančių kitokią nuomonę, stovėjo vienas ar du policijos pareigūnai.

„Šiandien, praėjus vakar dienos renginiams, galime plačiau kalbėti apie tas grėsmes, apie kurias mes, policija, žinojome dar iki šio renginio. Tai yra labai svarbu, norint paaiškinti, kodėl būtent taip veikė policija. Turėjome gausiai tiek ir žvalgybinės informacijos, tiek informacijos iš atvirųjų šaltinių, socialinės medijos, kad galimos provokacijos, galimi tam tikri net smurtiniai protrūkiai minėjimo metu. Tai turėjo įtakos ir mūsų kaip policijos veiksmams, kad užkardytume tam kelią, kad renginys praeitų saugiai ir taikiai“, – teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas teigė, kad kai vienoje nedidelėje erdvėje susirinko apie keturis-penkis tūkstančius žmonių, tai čia įsiplieskęs bet koks mažiausias konfliktas galėjo virsti į nevaldomus dalykus, kurie galėjo sukelti be galo sunkias pasekmes.

„Dėl to dažnu atveju, mes to ir neslėpėme, šalia plakatus laikančių žmonių, reiškiančių kitokią nuomonę, stovėjo vienas ar du policijos pareigūnai, kurių tikslas buvo preventyviai užkardyti kažkokį fizinį kontaktą, perėjimą protesto į kažkokias muštynes“, – sakė A. Paulauskas.

Įžiebė tautiečių diskusiją

Kai kurie policijos pareigūnų veiksmai Vasario 16-osios renginių metu įžiebė tautiečių diskusiją, ar pareigūnai neperžengė ribos ir nepamynė kai kurių žmonių, atsinešusių plakatus, orumo. Policijos atstovas teigė, kad pareigūnai „prevenciškai pabendravo“ su žmonėmis, į renginį atsinešusiais prieš šalies valdžią nukreiptus plakatus, tačiau plakatai nebuvo paimti, o asmenims leista ir toliau dalyvauti renginiuose.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti pareigūnai, priėję prie vyro, kuris laikė plakatą su užrašu „Buvau Sąjūdyje, tapau Jedinstva!“.

„Būkite geras, pareigūne, parodykite įstatymą, kuo remiantis man draudžiama būti su mano ženklu“, – policijos pareigūno prašė senjoras, laikęs plakatą.

Vyro pokalbis su policijos pareigūnu, vykęs Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos prie Prezidentūros rūmų metu, neprasprūdo praeiviams pro akis: viena moteris klausė, koks įstatymas leidžia jam mitinguoti ir turėti tokius plakatus, kiti gynė vyrą, kad jis nieko neleistina nedaro.

„Aš atėjau į šventę, bet atėjau su savo mintim, su savo nuomone, su savo laisve“, – kalbėjo plakatą laikęs vyras.

Pareigūnų pokalbis su plakatą laikiusiu vyru įžiebė internautų diskusiją. Apie tai pasisakė ir kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, pirmasis atkurtos valstybės kultūros ir švietimo ministras, prezidento Valdo Adamkaus buvęs patarėjas Darius Kuolys.

„Mes turime patikrinti, ar šis asmuo turi apribojimų dalyvauti tokiuose renginiuose“, –  paaiškino šiandien žmonėms policijos pareigūnas, pareikalavęs, kad „šis asmuo“ su plakatu pasitrauktų iš Vilniaus aikštės ir eitų į jų automobilį. „Gal be šitų plakatų, mielasis“, – mestelėjo „šiam asmeniui“ praeidamas Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda“, – citavo D. Kuolys. 

Anot jo, plakatą laikęs asmuo – Kazys Grabys, Atgimimo ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais buvęs Lietuvos Sąjūdžio Panevėžio skyriaus sekretoriumi, 1991-ųjų sausį gynęs Parlamentą, ilgai priklausęs Tėvynės Sąjungos politinei partijai.

„Regis, šiandien Vilniuje vidaus reikalų ministrė, nežinia, ar merui pritarus, buvo sustabdžiusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos veikimą. Jos 20 straipsnis sako: „Žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas.“ Jos 21 straipsnis skelbia: „Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas.“ Jos 25 straipsnis mums visiems užtikrina: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.“ Jos 33 straipsnis teigia: „Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.“ Galvoju: kas iš valstybės pareigūnų šį vakarą atsiprašys piliečio Kazio Grabio dėl Vasario 16-ąją Vilniaus Simono Daukanto aikštėje paminto jo orumo?“ – trečiadienį rašė D. Kuolys.