Quantcast

V. Čmilytė-Nielsen: šalies vadovas neturėtų kvestionuoti paties galimybių paso taikymo

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina prezidento Gitano Nausėdos ketinimus kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), jei Vyriausybė vaikams nuo 12 metų į galimybių paso išdavimo kriterijus neįtrauks neigiamo greitojo antigeno testo. Parlamento vadovė pabrėžia, kad dėl vieno netinkančio kriterijaus šalies vadovas neturėtų kvestionuoti paties galimybių paso taikymo.

„Žinoma, pats principas kelia vėlgi klausimų, kelia abejonių, nes atrodo, jeigu vienas kriterijus nepatinka, jau norima kreiptis į Konstitucinį Teismą, kvestionuojant visą priemonę. Manau, kad tai nėra teisingas principas“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė taip pat teigia abejojanti, ar prezidento reikalavimas išduoti galimybių pasą vaikams, gavusiems neigiamą antigenų testą yra mediciniškai pagrįstas.

„Pats galimybių pasas vaikams nuo 12 metų kaip priemonė, kaip įrankis, ypač omikron ateinančios bangos akivaizdoje, man nekelia abejonių. Ir nesu medicinos srities ekspertė, taigi negaliu labai užtikrinti kalbėti apie detales, tai yra kriterijus. Manau, kad tai yra akivaizdu, jog Vyriausybė, nustatydama kriterijus, kalbasi su medicinos ekspertais, su tais žmonėmis, kurie duoda kokybiškų patarimų dėl vienos ar kitos priemonės, tai yra dėl vieno ar kito kriterijaus veiksmingumo“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Taigi, aš abejoju, kiek mediciniškai pagrįstas reikalavimas įtraukti ir antigeno testą į kriterijų gauti galimybių pasą sąrašą“, – taip pat pabrėžė ji.

ELTA primena, kad šalies vadovas G. Nausėda tvirtina neatmetąs idėjos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso, jeigu Vyriausybė neatsižvelgs į jo siūlymą pakeisti šio dokumento išdavimo tvarką. Šalies vadovas sako pirmadienį darbo susitikime su premjere Ingrida Šimonyte jai pasiūlęs į galimybių paso kriterijus vaikams įtraukti ir neigiamą greitąjį antigeno testą.

Įvertino prezidento kritiką dėl užsienio politikos

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen nesutinka su antradienį prezidento G. Nausėdos išsakyta kritika dešiniųjų Vyriausybės vykdytai užsienio politikai. Ji taip pat nesutinka ir su šalies vadovo nuomone, kad visgi klaida buvo leisti Taivaniečių atstovybei pavadinime naudoti Taivano vardą. V. Čmilytė-Nielsen stebisi, kodėl šiam sprendimui Prezidentūra kritiką žeria tik po to, kai Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

„Mano supratimu, tuo ir skiriasi vertybinė politika nuo kitokios, kad patyrus pirmąjį spustelėjimą nėra atsitraukiama nuo jos. Kažkaip mažai girdėjau kritikos priimtiems sprendimams pirmaisiais mėnesiais po jų priėmimo: rugpjūčio, rugsėjo mėnesį apie tai net nebuvo kalbama. Tik dabar, kai toks fonas yra labiau įtemptas, tų abejojančių balsų yra daugiau“, – Eltai antradienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė, priešingai nei prezidentas, pažymėjo, kad, jos požiūriu, nėra padaryta klaidos Lietuvoje steigiant Tavaniečių atstovybę būtent tokiu pavadinimu.

„Aš nemanau, kad tai buvo klaida“, – akcentavo parlamento vadovė.

Tuo metu G. Nausėda antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime naudoti salos vardą, taip sukeldama konfliktą tarp Vilniaus ir Pekino. Be to, pažymėjo G. Nausėda, šis sprendimas nebuvo su juo derintas.

Labai norėtųsi telkiančio kalbėjimo ir šiame pasisakyme aš jo tikrai pasigedau.

Galiausiai V. Čmilytė-Nielsen nesutiko ir su G. Nausėdos antradienį išsakyta kritika apskritai dešiniųjų Vyriausybės įgyvendinamai užsienio politikai.

Prezidentas, antradienį kritiškai vertindamas Gabrieliaus Landsbergio ministerijos priimtus sprendimus Kinijos ir Taivano atžvilgiu, teigė, kad už šalies užsienio politiką atsakingi asmenys Vyriausybėje nevertina priimamų sprendimų pasekmių ir kartais primena tik „sėdinčius sėdmaišyje“.

Seimo pirmininkės teigimu, tokie prezidento pasisakymai nėra telkiantys, o sutelktumo, akcentavo politikė, tvyrant geopolitinėms įtampoms šiuo metu labiausiai ir reikia.

„Labai norėtųsi telkiančio kalbėjimo ir šiame pasisakyme aš jo tikrai pasigedau“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

G. Nausėda antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad praėjusiais metais G. Landsbergio vadovaujama ministerija priėmė sprendimus, ne visiškai įvertinusi pasekmes. G. Nausėda neslėpė, kad kartais jam susidaro įspūdis, jog kai kurie už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys užsienio politiką įsivaizduoja tiesiog kaip kalbėjimą apie principus sėdint sėdmaišyje.

„Reikia pripažinti, kad kartais susidaro įspūdis, jog mūsų užsienio politikos kai kurie dalyviai įsivaizduoja užsienio politiką, kaip sėdėjimą sėdmaišyje atsidarius langą ir per tą langą garsiai teigiant tam tikrus savo užsienio politikos principus. Vien to nepakanka. Vien tik sėdėti sėdmaišyje negalima, nes pirmiausia reikia pasižiūrėti per langą, kas yra apačioje ir, svarbiausia, reikia išeiti iš kambario ir kalbėti su sąjungininkais, kad tie mūsų užsienio politikos principai, kuriuos mes įgyvendiname, rastų pritarimų ir kad mes rastume sutarimą pirmiausia tarp ES valstybių ir, be jokios abejonės, kalbėdamiesi ir su transatlantiniais partneriais“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.



NAUJAUSI KOMENTARAI

666

666 portretas
Prezidentas bando sutramdyti ir sureguliuoti netikusius, tiesiog neprotingus valdanciuju sprendimus.

Ne

Ne portretas
Šitai mergaitei mokinti,žmones išrinko prezidentą, tai turi ir gerbt žmonių nuomonę o ne kvailinti žmones.

Emigrantas

Emigrantas  portretas
Baikit vaidine virsininkus . Eikite issimiegoti .
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

Daugiau straipsnių