„Tas įstatymas, kurį šiandieną teikiau, kurį teikėme drauge su kolegomis, jis – pakankamai kokybiškas, geras. Žinoma, dėl kažkokių nuostatų galima ir būtina buvo diskutuoti, bet didelės bėdos neįvyko. Tai yra kadencijos pradžia, galima bus, atsižvelgus į pastabas, tai kartoti“, – antradienį naujienų portalo 15min.lt laidoje „Išbandymas valdžia“ sakė Seimo pirmininkė.

Seimas antradienį nepritarė projektui dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. Už projektą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, septyni susilaikė. Nepritarus po pateikimo, kitu balsavimu projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Prieš projektą balsavo du Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai – Juozas Baublys ir Jonas Varkalys, tuo tarpu Viktoras Pranckietis susilaikė.

„Nieko nuostabaus. Net ir tarp liberalų yra žmonių, turinčių konservatyvias nuostatas vienu ar kitu klausimu. Vieningo balsavimo iš visų frakcijų, priklausančių valdančiajai koalicijai, mes nesitikėjome“, – kalbėjo ji.

Tai yra kadencijos pradžia, galima bus, atsižvelgus į pastabas, tai kartoti.

Parlamentarės teigimu, šis partnerystės klausimas neišsprendžiamas jau per 20 metų – nuo tada, kai tokia galimybė buvo numatyta Civiliniame kodekse. Be to, anot politikės, šis klausimas aktualus šimtams tūkstančių žmonių.

„Jis aktualus dideliam ratui žmonių. Amžiaus grupėje nuo 20 iki 49-erių metų yra beveik 600 tūkst. žmonių, kurie nebuvo susituokę per savo gyvenimą. Galbūt jie susituoks, tačiau galbūt partnerystė jiems galėtų tapti alternatyva“, – sakė parlamento vadovė.

V. Čmilyte-Nielsen teigimu, projektas yra sulaukęs apie 20 pastabų iš Seimo Teisės departamento.

„Šešios ar septynios yra iš jų esminio pobūdžio. Tai yra ir dėl faktinės partnerystės vėlesnio pripažinimo teismo sprendimu. (...) Teisės departamentas šią nuostatą kvestionuoja, tikrai verta padiskutuoti, ar ji turėtų likti“, – aiškino politikė.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, ši nuostata „atspindi realybę“ ir galėtų apsaugoti silpnesniąją santykių pusę.

Be kita ko, ji pabrėžė, kad parlamentarų nepritarimas projektui yra vertybinis.

„Teisiniai argumentai buvo antraeiliai. Jei tai būtų pagrindinė priežastis, pateikimo rezultatus būtume turėję kitokius“, – komentavo Seimo pirmininkė.

Ji taip pat akcentavo, kad įstatymas nesiejamas nei su šeimos sąvokos aiškinimu, nei su galimu vaikų įsivaikinimu.

„Tai – gana kompromisinė versija. (...) Ji kalba apie dviejų suaugusių žmonių įsipareigojimą vienas kitam“, – sakė politikė.

V. Čmilytė-Nielsen nedetalizavo, kada patobulintas projektas galėtų vėl būti teikiamas, tuo metu Laisvės partijos atstovai žada jį vėl teikti rudens sesijoje.

Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projektu partnerystę siūlyta apibrėžti kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Projekte buvo nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Buvo siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove V. Čmilyte-Nielsen pateikė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.