„Apie save šiai dienai nemąstau, nes dabar mes labai buvome susitelkę savivaldos rinkimams. Tikrai labai daug dirbome ir aš asmeniškai daug širdies, laiko ir nervų bei sveikatos tam atidaviau“, – Žinių radijui penktadienį kalbėjo socialdemokratė.

„Tai dabar tikrai nėra tų pamąstymų“, – pridūrė ji.

Gal būtų įdomiau, jei būtų buvusi kova, tiesą pasakius, tačiau tiek M. Sinkevičius, tiek J. Olekas nusprendė nedalyvauti rinkimuose.

Radijui LSDP pirmininkė sakė, kad partija dėl kandidato prezidento rinkimuose dar sprendžia.

V. Blinkevičiūtė visuomenės nuomonės apklausose yra viena iš palankiausiai vertinamų politikių, kovą „Lietuvos ryto“ skelbtoje „Vilmorus“ reitingų lentelėje ji užima antrą poziciją, socialdemokratę teigiamai įvertino 49 proc. gyventojų, neigiamai – 23,2 procento.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitąmet.

Šiuo metu taip pat vyksta LSDP pirmininkų rinkimų procesas. Partijos skyriai į lyderius buvo iškėlę V. Blinkevičiūtės, europarlamentaro Juozo Oleko ir Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūras. Du pastarieji pranešė atsiimantys kandidatūras, todėl LSDP pirmininko rinkimuose dalyvauja tik V. Blinkevičiūtė.

„Gal būtų įdomiau, jei būtų buvusi kova, tiesą pasakius, tačiau tiek M. Sinkevičius, tiek J. Olekas nusprendė nedalyvauti rinkimuose“, – penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

Jos teigimu, tai nereiškia, kad politinė jėga taps „vieno žmogaus partija“.

Politikė Socialdemokratų partijai vadovauja nuo 2021 metų gegužės.

Linki baigti diskusijas dėl G. Nausėdos narystės Komunistų partijoje

V. Blinkevičiūtė linki iki Velykų baigti diskusijas dėl prezidento Gitano Nausėdos narystės Komunistų partijoje ir susitelkti į aktualių problemų sprendimą.

„Linkėčiau, kad mes sulaukę šventų Velykų ir pabaigtume tas kalbas. Tai būtų geriausia“, – Žinių radijui penktadienį sakė europarlamentarė.

Prezidentūra šią savaitę patvirtino, jog G. Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją, šis vėliau tai pavadino jaunystės klaida, tačiau teigė įžvelgiantis „medžiojimo būseną“, kuri „tampa labai sisteminga“ artėjant 2024 metų prezidento rinkimams.

G. Nausėda teigė nepadaręs formalaus pažeidimo, kai kandidatuodamas į prezidentus 2019 metais Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo, tačiau pripažino, jog to nepadaryti buvo klaida.

Politikui, patyrusiam politikui, matyt, yra visą laiką suvokiama, kad ta medžioklė, kaip mes ją bepavadintume, vyksta nuolat ir prieš rinkimus, ir po rinkimų.

Šiai pozicijai pritarė ir V. Blinkevičiūtė.

„Būtų buvę geriau, kad jis anketoj dalyvaudamas rinkimuose į prezidento postą būtų tai nurodęs, kad kažkada jaunystėje buvo įstojęs į Komunistų partiją ir dabar nebūtų tokių visokių čia peripetijų, kalbų ir taip toliau, – sakė ji. – Tai būtų buvę geriausia. Svarbiausia, kad (...), pats prezidentas supranta, kad tai buvo klaida.“

Vis dėlto ji sakė, kad apie medžioklę prakalbęs prezidentas, kaip aukštas valstybės politikas, turėtų suprasti, jog visada yra stebimas oponentų.

„Politikui, patyrusiam politikui, matyt, yra visą laiką suvokiama, kad ta medžioklė, kaip mes ją bepavadintume, vyksta nuolat ir prieš rinkimus, ir po rinkimų. Kol tu esi politikoje, tu visą laiką turi žinoti, turi suprasti, ypatingai, kai užimi aukštas pozicijas, kad nuolat esi stebimas, kad kiekvienas tavo veikimas ar neveikimas yra vertinamas, vienų palaikomas, kitų ne, politinių oponentų. Tokie yra realybė politikoje ir kitokia ji niekada nebuvo ir nebus“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto ji kritikavo ir valdančiuosius Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus, teigdama, jog „konservatorių partija, deja, turiu pasakyti, labai dažnai pasižymi tuo, jog mėgsta skaldyti visuomenę, žmones ruošiuosi, kelti skeletus ar panašiai. Iš tikrųjų ar to reikia?“

Kalbėdama apie tokias iniciatyvas kaip pripažinti Komunistų partiją nusikalstama, V. Blinkevičiūtė sakė, kad praėjus 33-ejiems metams nuo nepriklausomybės atgavimo reikėtų liautis „rūšiuoti, kiršinti, padaryti taip, kad žmonės nuolat jaustųsi kažkaip nesaugiai, kad vienas į kitą žiūrėtų įtartinai“.

Ji priminė, kad anuomet Komunistų partijai priklausė labai daug Lietuvos žmonių, tarp jų – ir kai kurie Sąjūdžio nariai, Nepriklausomybės akto signatarai.

„Ir pagaliau tie žmonės tikrai savo darbo įrodė, kad jie yra lojalūs Lietuvai, kad jie dirba, kad jie tikrai nepriklausomoje Lietuvoje nemažus darbus yra nuveikę. Tai tikrai nemanyčiau, kad tai yra reikalinga daryti ir vėl sukiršinti“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

„Man atrodo, ar čia nėra vėl tas siekimas valdančiųjų konservatorių paimti ir nukreipti dėmesį nuo tikrai svarbių ir būtinų dalykų mūsų valstybėje, kurių yra begalės, tačiau sprendimai dėl rimtų dalykų niekaip nepriimami, jie vėluoja, nerandama sutarimo, nevyksta dialogas, nėra įsiklausymo... Kitaip sakant, tas politinės kultūros lygis į tokias žemumas nusirito, kad tai tikrai pirmiausia blogai yra Lietuvos žmonėms, kada politikai šitaip elgiasi“, – teigė ji.