Jis BNS antradienį teigė, kad toks beveik visas piliečio teises suteikiantis dokumentas būtų „tam tikra dovana išeivijai pasinaudoti piliečių teisėmis ir privilegijomis“, bet „tai jokiu būdu neatstoja Lietuvos pilietybės“.

Neišsprendžia principinės problemos

„Tai yra kompromisinis sprendimas, bet jis jokiu būdu neišsprendžia principinės (dvigubos pilietybės) problemos. Jos sprendimo siekia išeivija, tikinti, kad ji yra Lietuvos dalis. Juk mes visi norime, kad jie būtų lygiateisiai Lietuvos piliečiai“, – sakė V.Adamkus.

Kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai ir socialdemokratai antradienį pasiūlė įsteigti lietuvio paso institutą. Jis pilietybės neturintiems lietuvių kilmės emigrantams būtų pilietybės alternatyva.

Tai yra kompromisinis sprendimas, bet jis jokiu būdu neišsprendžia principinės (dvigubos pilietybės) problemos.

Pagal registruotą įstatymo projektą, lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises, išskyrus kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti.

Didžiąją gyvenimo dalį išeivijoje Jungtinėse Valstijose praleidęs V.Adamkus tvirtino, kad gyvendamas emigracijoje nebalsuoti rinktųsi pats.

„Man yra sunku priimti tą faktą, kad aš, gyvendamas už Lietuvos ribų, balsuočiau rinkimuose, jeigu aš nežinočiau nei atstovų siūlomų, nei kasdienių Lietuvos problemų, kurias reikia spręsti“, – sakė prezidentas.

„Man tai nebūtų aktualu, nes galvoju, kad nebūčiau kompetentingas atiduoti savo balsą už tuos, kurie spręstų Lietuvos reikalus“, – pridūrė jis.

Parlamentarų Ramūno Karbauskio, Andriaus Palionio, Eugenijaus Jovaišos, Juozo Bernatonio ir Arūno Gumuliausko įregistruotame projekte numatyta, kad lietuvio pasą turintys žmonės turi teisę supaprastinta tvarka atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę, taip pat ją susigrąžinti.

Be to, Lietuvos paso savininkai turėtų galimybę atvykti ir nuolat gyventi bei dirbti šalyje, teisę į švietimo, studijų ir mokslo lengvatas.

Seime pastaruoju metu svarstyta galimybė gerokai išplėsti asmenų, galinčių turėti teisę į dvigubą Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, sąrašą. Po diskusijų parlamentas paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Konstitucija steigti leistų

Šalies Konstitucija leistų steigti lietuvio paso institutą, tačiau kai kurias valdančiųjų pasiūlyto įstatymo projekto detales gali tekti keisti siekiant, kad jos atitiktų pagrindinį šalies įstatymą, sako konstitucinės teisės ekspertas profesorius Vytautas Sinkevičius.

„Konstitucija numato, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. Vadinasi, pati Konstitucija išskiria etninę kilmę kaip pagrindą, kuris leidžia suteikti tam tikras privilegijas atvykti į Lietuvos valstybę. Tai reiškia, kad pats dokumentas (...) gali būti“, – BNS antradienį sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Profesorius teigė, kad kai kurios siūlomo įstatymo nuostatos yra nesuprantamos ir galbūt prieštarauja Konstitucijai, tačiau jas galima bus pakeisti tobulinant projektą.

„Konstitucijoje rašoma, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, o įstatymai sako, kad pasą gaus tik tas, kuris išlaikys lietuvių kalbos pagrindų patikrinimą, kitaip tariant, turės laikyti egzaminą. Tai dabar iš Konstitucijos kyla egzaminas ar nekyla?“ – kalbėjo V.Sinkevičius.

Teisininkas taip pat abejojo projekte numatyta galimybe neišduoti lietuvio paso asmenims, nesiejantiems savęs su lietuvių kultūra: „Bet kaip bus nustatoma, žmogus save sieja su lietuvių kultūra, ar ne? Nėra aišku.“

V.Sinkevičiaus teigimu, toks dokumentas gali sukelti įtampos dvišaliuose Lietuvos santykiuose su kitomis šalimis.

„Ji (tokia praktika) gali sukelti tam tikrų įtampų tarptautiniuose santykiuose, pavyzdžiui, tarp tų valstybių, kurios nesupranta, kas yra etninė kilmė, kurios mato pilietinę tautą ir išskiria pilietybės institutą, o ne etninės kilmės institutą“, – sakė profesorius.

Pasak jo, lietuvio pasas nepaskatins užsienyje gyvenančių tautiečių grįžti į šalį ar stiprinti ryšį su Lietuva – tam geriausiai pasitarnautų iš esmės įteisinta dviguba pilietybė.