- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministerija neatskleidžia, ar pavyko rasti sutarimą dėl ambasadorių kandidatūrų į diplomatines atstovybes Lietuvai strategiškai svarbiose valstybėse.
„Ambasadorių skyrimo procesas, kuriame dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komitetas, Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Prezidentūra, vyksta pagal numatytas procedūras ir laikantis įstatymų. Tai nėra viešas procesas, todėl jo detalių komentuoti negalime. Procedūra numato, kad dėl konkrečių asmenų privaloma kreiptis ir į priimančias šalis. Tad, kol nėra priimti visi sprendimai, vieša diskusija negalima – tai ir valstybės prestižo reikalas“, – Eltai atsiųstame komentare sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
„Būtų gerai kuo greičiau tai padaryti, kad būtų galima užpildyti šitas vakuojančias pozicijas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Penktadienį rengiamas uždaras URK posėdis
Penktadienį planuojamas Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdis. Tikėtina, kad būtent šiame posėdyje komitetui priklausantys Seimo nariai svarstys Vyriausybės ir Prezidentūros suderintas kandidatų į Lietuvos ambasadas JAV, ES ir kitas šalis pavardes.
Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatyta, kad, „iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo ministras pirmininkas“.
Kitaip tariant, gavus URK išvadą, Užsienio reikalų ministerija kreipiasi agremano (priimančiosios valstybės sutikimo priimti) į užsienio valstybę, į kurią norima kandidatą į ambasadoriaus postą išsiųsti. Gavusi sutikimą, Vyriausybė teikia suderintą kandidatūrą prezidentui, o jis ambasadorių skiria.
URK pirmininkas: tokie dalykai nėra viešai komentuojami
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sakė negalįs atskleisti, ar tikrai penktadienį bus svarstomos pavardės į viešojoje erdvėje pastaruoju metu itin dažnai minimas ambasadas.
„Tokie dalykai nėra viešai komentuojami. Ši procedūra yra uždara, bet mes tikimės, kad tie svarstymai prasidės pačiu artimiausiu metu“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Tokie dalykai nėra viešai komentuojami. Ši procedūra yra uždara, bet mes tikimės, kad tie svarstymai prasidės pačiu artimiausiu metu.
„Pagal įstatymą negalime komentuoti šios procedūros iki tol, kol gausime sutikimus iš valstybių. Įstatymo laikausi ir tikiuosi, kad visos institucijos jo laikysis“, – teigė politikas.
URK kandidatams gali nepritarti
URK pirmininkas šią savaitę Eltai teigė neatmetantis tikimybės, kad jo vadovaujamas komitetas gali kuriai nors iš kandidatūrų ir nepritarti.
„Visko buvo mūsų istorijoje, buvo ir nepritarimų, tačiau aš tikiuosi, kad pasirinkimas bus toks, kad abejonių mums nekils (...) Iš esmės tai priklausys nuo žmogaus profesionalumo. Jokia partija neprieštarauja profesionalams, kuriuos mes matėme dešimtmečius veikiančius diplomatijos frontuose. Tad turi būti visuotinas pritarimas, nes tai garantuoja tęstinumą, ilgalaikiškumą“, – antradienį Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Tačiau, net URK nepritarus pateiktoms kandidatūroms į ambasadas, diplomatinių atstovų skyrimo procesas nebūtinai turėtų sustoti.
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Seimo komitetas neturi jokių instrumentų neleisti Vyriausybei teikti kandidato į ambasadorius, o prezidentui – teikiamo kandidato skirti.
„Mes turėtume remtis valdžių padalijimo principu. Pagal Konstituciją tik du subjektai dalyvauja skiriant ambasadorius. Ambasadorius skiria prezidentas Vyriausybės teikimu. Tad joks kitas subjektas – ar tai būtų komitetas, ar komisija, ar kokia nors taryba – negali daryti jokių sprendimų, kurie neleistų Vyriausybei pateikti kandidatūros arba neleistų prezidentui paskirti ambasadoriaus“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
Pavyzdžiui, 2013 m. URK nepritarė sprendimui atšaukti ambasadorius iš Azerbaidžano ir Vengrijos po to, kai internete buvo paviešinti diplomatų pokalbiai telefonu. Tačiau tuomet URK pozicijos Vyriausybė nepaisė ir savo sprendimo nepakeitė.
Ambasadorių skyrimo procesas užsitęsė ir virto politine diskusija
Ambasadorių skyrimo procesas į JAV, ES ir kitas Lietuvai svarbias atstovybes užsitęsė kone pusmetį.
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.
Visgi daugiausiai dėmesio susilaukė tai, kad buvę ministrai Linas Linkevičius ir Raimundas Karoblis nebuvo paskirti į ambasadas JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas Gitanas Nausėda tokį sprendimą argumentavo, esą buvusiems Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ministrams būtinas „politinis atšalimas“.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis kritiškai įvertino G. Nausėdos išsakytus argumentus dėl „politinio atšalimo“.
„Aš nesu iki galo įtikintas, kas yra tas „atšalimas“ ir kaip jis turi veikti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko1
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis6
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų1
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi38
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...