URM neatskleidžia, ar rastas sutarimas dėl ambasadorių klausimo

Užsienio reikalų ministerija neatskleidžia, ar pavyko rasti sutarimą dėl ambasadorių kandidatūrų į diplomatines atstovybes Lietuvai strategiškai svarbiose valstybėse.

„Ambasadorių skyrimo procesas, kuriame dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komitetas, Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Prezidentūra, vyksta pagal numatytas procedūras ir laikantis įstatymų. Tai nėra viešas procesas, todėl jo detalių komentuoti negalime. Procedūra numato, kad dėl konkrečių asmenų privaloma kreiptis ir į priimančias šalis. Tad, kol nėra priimti visi sprendimai, vieša diskusija negalima – tai ir valstybės prestižo reikalas“, – Eltai atsiųstame komentare sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

Savo ruožtu Prezidentūra ketvirtadienį paragino Vyriausybę kuo greičiau teikti ambasadorių kandidatūras į JAV ir ES ambasadas.

„Būtų gerai kuo greičiau tai padaryti, kad būtų galima užpildyti šitas vakuojančias pozicijas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Penktadienį rengiamas uždaras URK posėdis

Penktadienį planuojamas Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdis. Tikėtina, kad būtent šiame posėdyje komitetui priklausantys Seimo nariai svarstys Vyriausybės ir Prezidentūros suderintas kandidatų į Lietuvos ambasadas JAV, ES ir kitas šalis pavardes.

Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatyta, kad, „iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo ministras pirmininkas“.

Kitaip tariant, gavus URK išvadą, Užsienio reikalų ministerija kreipiasi agremano (priimančiosios valstybės sutikimo priimti) į užsienio valstybę, į kurią norima kandidatą į ambasadoriaus postą išsiųsti. Gavusi sutikimą, Vyriausybė teikia suderintą kandidatūrą prezidentui, o jis ambasadorių skiria.

URK pirmininkas: tokie dalykai nėra viešai komentuojami

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sakė negalįs atskleisti, ar tikrai penktadienį bus svarstomos pavardės į viešojoje erdvėje pastaruoju metu itin dažnai minimas ambasadas.

„Tokie dalykai nėra viešai komentuojami. Ši procedūra yra uždara, bet mes tikimės, kad tie svarstymai prasidės pačiu artimiausiu metu“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.

Tokie dalykai nėra viešai komentuojami. Ši procedūra yra uždara, bet mes tikimės, kad tie svarstymai prasidės pačiu artimiausiu metu.

„Pagal įstatymą negalime komentuoti šios procedūros iki tol, kol gausime sutikimus iš valstybių. Įstatymo laikausi ir tikiuosi, kad visos institucijos jo laikysis“, – teigė politikas.

URK kandidatams gali nepritarti

URK pirmininkas šią savaitę Eltai teigė neatmetantis tikimybės, kad jo vadovaujamas komitetas gali kuriai nors iš kandidatūrų ir nepritarti.

„Visko buvo mūsų istorijoje, buvo ir nepritarimų, tačiau aš tikiuosi, kad pasirinkimas bus toks, kad abejonių mums nekils (...) Iš esmės tai priklausys nuo žmogaus profesionalumo. Jokia partija neprieštarauja profesionalams, kuriuos mes matėme dešimtmečius veikiančius diplomatijos frontuose. Tad turi būti visuotinas pritarimas, nes tai garantuoja tęstinumą, ilgalaikiškumą“, – antradienį Eltai sakė Ž. Pavilionis.

Tačiau, net URK nepritarus pateiktoms kandidatūroms į ambasadas, diplomatinių atstovų skyrimo procesas nebūtinai turėtų sustoti.

Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Seimo komitetas neturi jokių instrumentų neleisti Vyriausybei teikti kandidato į ambasadorius, o prezidentui – teikiamo kandidato skirti.

„Mes turėtume remtis valdžių padalijimo principu. Pagal Konstituciją tik du subjektai dalyvauja skiriant ambasadorius. Ambasadorius skiria prezidentas Vyriausybės teikimu. Tad joks kitas subjektas – ar tai būtų komitetas, ar komisija, ar kokia nors taryba – negali daryti jokių sprendimų, kurie neleistų Vyriausybei pateikti kandidatūros arba neleistų prezidentui paskirti ambasadoriaus“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.

Pavyzdžiui, 2013 m. URK nepritarė sprendimui atšaukti ambasadorius iš Azerbaidžano ir Vengrijos po to, kai internete buvo paviešinti diplomatų pokalbiai telefonu. Tačiau tuomet URK pozicijos Vyriausybė nepaisė ir savo sprendimo nepakeitė.

Ambasadorių skyrimo procesas užsitęsė ir virto politine diskusija

Ambasadorių skyrimo procesas į JAV, ES ir kitas Lietuvai svarbias atstovybes užsitęsė kone pusmetį.

ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.

Visgi daugiausiai dėmesio susilaukė tai, kad buvę ministrai Linas Linkevičius ir Raimundas Karoblis nebuvo paskirti į ambasadas JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas Gitanas Nausėda tokį sprendimą argumentavo, esą buvusiems Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ministrams būtinas „politinis atšalimas“.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis kritiškai įvertino G. Nausėdos išsakytus argumentus dėl „politinio atšalimo“.

„Aš nesu iki galo įtikintas, kas yra tas „atšalimas“ ir kaip jis turi veikti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaip lengva tiems piemenėliams dirbti...

Kaip lengva tiems piemenėliams dirbti... portretas
Visiškai nieko nereikia galvoti, planuoti - viską pasako šeimininkai iš už Atlanto arba Briuselis. Tik spaudoje jie "nutarinėja", "planuoja" atseit..."dirba". Tik vienas klausimas - kieno naudai tas darbas?

aisku

aisku  portretas
tik 1 kad tai u spec t nurodymu slepima nes bus visi ju statytiniai dirbantys tik jems ir anukelis tyli nes tai demonu reikalas o jiems priestaraut nevalia .....

Anonimui Pydarui

Anonimui Pydarui portretas
Tradicinė patriachalinė šeima
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių