- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicijos atstovai siūlo stabdyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais, kol nebus gautas atsakymas dėl apkaltos.
Opozicijos atstovų siūlymu komitetas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją bei Teisės departamentą su klausimu, ar komitetas gali stabdyti tyrimą, nes Seimo nutarimu darbą yra įpareigotas baigti iki balandžio 30 dienos.
Sprendimas priimtas už balsavus šešiems ir prieš dviems laikinosios tyrimo komisijos teisėmis dirbančio NSGK nariams. Mažumos ir daugumos atstovų komitete yra po lygiai.
Opozicija siūlo pereiti prie apkaltos
NSGK opozicijos atstovų iniciatyva šią savaitę surinkti parašai, kad Seimo narei I. Rozovai būtų pradėtas apkaltos procesas dėl galimai sulaužytos priesaikos, nuslėpus ryšius su rusų diplomatais.
Toliau Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją, kuri teikia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, tačiau apkaltos iniciatyva registruota prieš pat Seimo sesijos pabaigą ir komisija nebuvo sudaryta.
Opozicija siūlo pereiti prie apkaltos proceso, o tyrimą stabdyti, argumentuodama, kad šiuo metu svarbiausias yra klausimas, ar Seimo narė I. Rozova nesulaužė priesaikos, o į jį galima atsakyti tik per apkaltos procedūrą.
„Aš siūlau stabdyti šitą tyrimą, inicijuoti neeilinį Seimo posėdį, surengti apkaltos procedūrą ir galų gale išsiaiškinti, ar buvo pažeista Konstitucija, ar nebuvo, ir tik tai išsiaiškinę mes galime tęsti šitą tyrimą“, – sakė Seimo narių Mišrios grupės atstovas Vytautas Bakas.
„Siūlau balsuoti dėl pasiūlymo Seimui, kad tyrimo komisija baigtų tyrimą, kol apkaltos komisija dėl I. Rozovos nebaigs darbo ir nebus Konstitucinio Teismo išvados. Kai bus gauta ta išvada, mes grįžtame ir NSGK pratęsia darbą“, – sakė konservatorius Gabrielius Landsbergis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
Komiteto vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas abejojo, ar išvis toks procesas galimas, nes komitetas įpareigotas išvadą pateikti iki balandžio 30 dienos.
NSGK pirmininkas taip pat tvirtino, kad tyrimas ir apkaltos procedūra vienas kitam neprieštarauja, o opoziciją kaltino vilkinant tyrimą, nes planuojama aiškintis ir opozicijos atstovų veiksmus gavus informaciją apie I. Rozovą.
„Tyrimo komisija atlieka tyrimą tais klausimais, kuriuos suformulavo Seimas apkaltos. Apkaltos komisija visiškai kita, ji ieško kaltų, vienaip ar kitaip tai buvo nuo pradžios aišku. Aš tik galiu savo nuomonę pasakyt, kad opozicija suinteresuota vilkinti šitą tyrimą“, – žurnalistams po posėdžio sakė D. Gaižauskas.
Reikalauja premjero komitete
NSGK trečiadienį per posėdį išklausė buvusio parlamento vadovo Vydo Gedvilo bei buvusios pirmininkės ir dabartinės vicepirmininkės konservatorės Irenos Degutienės, Užsienio reikalų komiteto vadovo „socialdarbiečio“ Juozo Bernatonio liudijimus.
Į posėdį buvo kviesti ir premjeras Saulius Skvernelis bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tačiau jie atsiuntė raštiškus atsakymus.
Opozicijos atstovai pareikalavo, kad jie dalyvautų posėdyje ir atsakytų į klausimus. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas, kurį irgi norima apklausti dėl susipažinimo su slapta informacija, tvirtino liudysiantis tik po premjero.
„Aš kalbėsiu su jumis tik tada, kai mes pasikalbėsime su ministru pirmininku, tam, kad jis neišvengtų pokalbio ir tų klausimų, kuriuos mes norime jam užduoti“, – pažymėjo Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.
Premjero atstovas Tomas Beržinskas BNS teigė, jog premjeras savo atsakymuose komitetui nurodė neliudysiantis, nes kaip Seimo narys jokios slaptos informacijos apie I. Rozovą negavęs, o informacija, kuri teikiama jam kaip ministrui pirmininkui, naudojama tik ministro pirmininko ir Vyriausybės kompetencijos srityje.
Premjeras Vyriausybėje žurnalistams į klausimą, kodėl I. Rozovos ryšiai netapo kliūtimi sudaryti koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, atsakė, jog abejonės keliamos dėl vieno asmens, ne partijos.
„Nematau pagrindo, kodėl užkirtinėti kelią, jei dėl vieno žmogaus kyla klausimų. Dėl politinės partijos, kuri yra koalicijoj, nekyla jokių klausimų“, – teigė premjeras.
Taip pat dėl I. Rozovos situacijos gavus VSD medžiagą, anot Vyriausybės vadovo, imtasi prevencinių priemonių.
„Tas žmogus negavo prieigos dirbti su slapta informacija ir nėra jokiose vykdomosios valdžios struktūrose“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas.
I. Degutienė: būčiau sakius – neišleisti
Seimo vicepirmininkė konservatorė I. Degutienė komiteto posėdyje sakė, kad parlamentarė I. Rozova į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją pernai išleista, nes Seimo valdybos nariai nežinojo apie jos ryšius su rusų diplomatais.
Trečiadienį liudydama Seimo NSGK už komandiruotes atsakinga Seimo valdybos narė teigė, jog žinodama Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją būtų netvirtinusi I. Rozovos kelionės į Sakartvelą.
Kalbėdama apie savo vadovavimo parlamentui laikotarpį 2009–2012 metais I. Degutienė teigė, kad iš VSD apie galimą Rusijos įtaką Lietuvos politiniams procesams medžiagos gaudavo nedaug.
Anot I. Degutienės, per tą laikotarpį buvo gauta tik nekonkreti informacija „apie vieną politinę jėgą, kuri gali turėti tam tikrų sąsajų su tam tikra valstybe“. I. Rozova tuo metu nebuvo Seimo narė.
Duomenys apie I. Rozovos ryšius su rusų diplomatais viešai paaiškėjo NSGK pradėjus aiškintis politikės dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Sakartvele praėjusių metų birželį aplinkybes.
Šią komandiruotę patvirtino Seimo valdybos nariai, anot I. Degutienės, nežinodami apie I. Rozovos ryšius ir VSD rekomendaciją neišduoti jai leidimo dirbti su slapta informacija.
„Visa šita I. Rozovos istorija, kuomet ji buvo išleista į ortodoksų konferenciją, aš labai gerai prisimenu, mes valdyboj nebuvom gavę iš Seimo pirmininko ir nebuvom nieko informuoti. (...) Aš sužinojau apie tą ortodoksų konferenciją kaip ir visi Seimo nariai iš žiniasklaidos, kai atsirado informacija, kas ten buvo, kaip ten buvo“, – kalbėjo I. Degutienė.
„Po informacijos paskelbimo paklausiau Seimo pirmininko, kodėl mes nebuvom informuoti, iš esmės mes kiekvienas valdybos narys prisiimam atsakomybę už tai, kokį priimam sprendimą. Ne dėl piktos valios, bet iš nežinojimo (patvirtinome komandiruotę – BNS), mano nuomone, Seimo pirmininkas turėjo mus informuoti. Aš būčiau pasakius, kad negalima išleisti“, – pažymėjo vicepirmininkė.
Seimo valdyba pernai birželį buvo komandiravusi I. Rozovą dalyvauti Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje. Rusijos atstovo per asamblėjos renginį pasakytai kalbai iššaukus didelius protestus šalyje, Seimo nariai ėmė kelti klausimus dėl I. Rozovos dalyvavimo šiame renginyje.
Seimo NSGK tuomet susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui pateiktu raštu apie I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais. Šiuo raštu remdamasis V. Pranckietis parlamentarei I. Rozovai nesuteikė leidimo dirbti su slapta informacija, tačiau informacija apie parlamentarės ryšius su rusų diplomatais į viešumą iškilo tik po pusantrų metų, įvykių Tbilisyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė22
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus2
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti6
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją10
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo3
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...