- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje sparčiai plintant tymams ir ieškant būdų stabdyti infekciją, Santaros klinikų Vaikų ligoninės infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė skeptiškai vertina privalomo skiepijimo idėją, ji siūlo šviesti tėvus.
„Aš manau, kad labai atsakingai reikėtų pasverti privaloma-neprivaloma. Aš ne kartą sakiau: parodykit nors vieną sritį Lietuvoje, kurioje privaloma tvarka ko nors pasiekėme gero. Aš manyčiau, kad vis tiek reikėtų eiti švietimo keliu, žadinti tėvus atsakingai vertinti situaciją“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė I. Ivaškevičienė.
Medikė pažymėjo, kad tymai Lietuvoje jau buvo pamiršta liga, nematyta dešimtmečiais – jauni gydytojai jos net nėra matę, o šiuo metu skyriuje guli penki vaikai, kuriems įtariami tymai. Dalis jų neskiepyti tėvų sprendimu, o dalis yra per maži, kad galėtų būti skiepijami, nes skiepijami vyresni nei vienų metų vaikai.
Aš ne kartą sakiau: parodykit nors vieną sritį Lietuvoje, kurioje privaloma tvarka ko nors pasiekėme gero.
„Skiepai sukurti tam, kad išvengtume infekcinių ligų, ir jų nematėme labai daug metų, ir staiga vėl jie kelia galvą, yra čia. Sergančiųjų skaičius didėja, manau, kad nebereikia dar kartą lipti ant grėblio ir mokytis iš išmoktų pamokų. Jei galima išvengti įvairių infekcinių ligų, kodėl to nepadarius?“ – kalbėjo gydytoja.
Anot medikės, tymai yra pavojinga infekcinė liga: prieš pradedant skiepijimus pasauliniu mastu tai daugiausiai vaikų gyvybių nusinešusi liga pasaulyje.
„Mūsų tikslas nėra gąsdinti tėvų ar skleisti paniką, bet mes norime atkreipti dėmesį, kad šitos problemos nebebuvo, bet ji grįžo, kai sumažėjo skiepijimų mastas“, – pažymėjo Santaros klinikų vaikų gydytoja.
Parlamente pirmadienį konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva vysta diskusija „Ar skiepai Lietuvoje turėtų būti privalomi?“.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas Vytautas Usonis pažymėjo, kad Lietuva anksčiau susidurdavo tik su įvežtiniais, o šiuo metu šalyje jau plinta vietiniai tymai.
„Mes, medikai, turime labai aiškiai įvardinti situaciją – situacija yra bloga, ji kokybiškai pasikeitusi palyginti su tuo, kas buvo prieš kelerius metus. Tada Lietuva buvo įvardinta kaip valstybė, laisva nuo vietinių tymų, visi tymai buvo įvežtiniai. Ir šiandien jau tenka pasakyti, kad Lietuva nėra saugi nuo tymų, jau plinta vietiniai tymai, nuo vieno Lietuvos piliečio kitam, visoje valstybėje“, – kalbėjo profesorius.
Ir šiandien jau tenka pasakyti, kad Lietuva nėra saugi nuo tymų, jau plinta vietiniai tymai, nuo vieno Lietuvos piliečio kitam, visoje valstybėje.
Į diskusiją atėjęs „valstiečių“ atstovas Dainius Kepenis tvirtino, kad dėmesį reikia skirti bendro imuniteto stiprinimui, o ne kalbėti apie specifinį imunitetą nuo vienos ligos.
Sveiką gyvenseną propaguojantis parlamentaras taip pat kėlė klausimą dėl vakcinų sudėties, teigdamas, jog žmonės tos sudėties nežino.
„Neskiepyti vaikai labai dažnai būna labai sveiki ir tvirti, nes tėvai rūpinasi jų imunitetu, ir tie vaikai vaikšto sveiki“, – tvirtino D. Kepenis.
V. Usonis į tai atsakė, kad „nei sveika mityba, nei mikroelementai, nei eketė, pirtis, judėjimas, nors dalykai, kurie yra labai svarbūs, jie ničnieko neturi bendro su specifiniu imunitetu prieš tymus, prieš raudonukę, prieš meningokokinę infekciją“.
„Dar daugiau, kalbant apie mirties atvejus, kuriuos mes matome, meningokokinės infekcijos, labai dažnai žūsta vaikai, prieš tai buvę visiškai sveiki, be jokių rizikos veiksnių“, – pažymėjo medikas.
Į argumentą, jog žmonės nežino skiepų sudėties, V. Usonis siūlė arba domėtis, nes informacija viešai prieinama, arba pasitikėti profesionalais.
„Jūsų argumentas, kad niekas išėjus į gatvę nežino vakcinų sudėties, tai ar visi sėdintys salėje žinome, kaip veikia mobilus telefonas? Bet mes jį labai sėkmingai naudojame, nes žinome, kad jis profesionalų pagamintas, lygiai taip pat apie vakcinas“, – sakė V. Usonis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje nepaskiepyti nuo tymų lieka per 5 tūkst. vaikų.
Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkstančių.
Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų – 2009 metais siekė 97 proc., 2018 metais – 92,2 procento. ULAC pažymi, kad tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, arba tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje tymais susirgo 234 žmonės. Pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių.
Toks tymų protrūkis stebimas pirmąkart po kelerių metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi25
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų7
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...
-
Seimo NSGK pirmininku konservatoriai siūlo skirti A. Pocių4
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nauju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku siūlo skirti Arvydą Pocių. ...