Numatyti pinigai projektui

Valstybės valdomas Turto bankas planuoja skelbti techninio projekto konkursą Ministrų kabineto pastato sostinės Gedimino prospekte kapitaliniam remontui. Šių metų Vyriausybės biudžete vien tam projektui numatyta 795 tūkst. eurų.

Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtuose dokumentuose buvo nurodoma, kad planuojama atnaujinti 14,8 tūkst. kv. m ploto pastatą, pastatytą amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje, siekiant mažinti išlaidas pastatui išlaikyti, didinant jo energetinį efektyvumą. Taip pat iki 40 proc. padidinti darbo vietų skaičių. Rekonstruojant patalpas bus siekiama pritaikyti darbo vietas darbuotojų patogumui, padidinti saugumą, parengti šiuolaikiškus išplanavimo ir interjero sprendimus. Manoma, kad kapitalinis remontas turėtų trukti dvejus metus.

Konkurso laimėtojas turės parengti projektinius pasiūlymus, interjero idėją, techninį projektą ir atlikti jo priežiūrą. Vidiniame kieme planuojama atnaujinti fontaną, žaliąsias zonas, mažąją architektūrą. Taip pat žadama padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių. Tačiau Turto bankas tarp keliamų reikalavimų techninio projekto rengėjams įtraukė ir būtinybę išsaugoti aktualias autentiškas interjero detales bei erdves.

Kelininkai – kiek kukliau

Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja rekonstruoti sostinės Šviesos gatvėje esančią savo būstinę. Į antstato įrengimą numatoma investuoti 470 tūkst. eurų. Statybos bus pradėtos, kai bus parengtas projektas, bet ne anksčiau kaip 2021 m.

"Priimant sprendimą statyti ketvirtą aukštą, buvo analizuotos įvairios aplinkybės: patalpų nuoma, aukšto statyba, naujo pastato statyba. Naujo pastato projektas buvo vystomas nuo 2012 m., tačiau, įvertinus investicijas ir planuojamas sukurti darbo vietas, priimtas sprendimas inicijuoti naujo aukšto statybą", – Kelių direkcija pakomentavo naujienų agentūrai BNS.

Bendrovės "Miesto plėtra" parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad ant Šviesos gatvėje esančio trijų aukštų 3,8 tūkst. kv. m bendro ploto administracinio pastato planuojama statyti ketvirtą 477 kv. m bendro ploto aukštą. Antstatui gretimame sklype taip pat planuojama įrengti trylikos vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

"Aukšte projektuojamos administracinės patalpos – darbo kabinetai, pasitarimų kambariai, pagalbinės patalpos. Papildomai bus įrengta apie 42 darbo vietas. Dalis kabinetų turės išėjimus į ant stogo įrengiamas atviras terasas", – nurodoma dokumentuose.

Sporto rūmams nesiseka

O štai vietoje nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinami planai nuo 2015-ųjų, kai Turto bankas iš bankrutuojančios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės "Žalgirio sporto arena" už 5,6 mln. eurų perėmė rūmų pastatą, tik dabar baigia bręsti. Nors Vyriausybė rūmų atnaujinimą yra pripažinusi valstybei svarbiu projektu.

2016 m. Sigito Kunčevičiaus projektavimo firma už 67 tūkst. eurų parengė rekonstrukcijos projektinius sprendinius, o techninį projektą už 722,4 tūkst. eurų rengia bendrovė "Archimenai". Rekonstrukcija per tiek metų taip ir neprasidėjo. Vis atsirasdavo priežasčių sustabdyti procesą.

Turto bankas 2016-aisiais jau buvo skelbęs rūmų rekonstrukcijos konkursą, kurį nutraukė tais pačiais metais, o 2017 m. pradžioje nutraukė derybas su bankrutuojančios Vilniaus statybų bendrovės "Active Construction Management" (buvusi "Irdaiva"), restruktūrizuojamos įmonės "LitCon" ir "Pamario restauratoriaus" konsorciumu.

2017 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba paskelbė, kad vienas Turto banko pirkimo komisijos narių tuo pat metu dirbo ir "Irdaivoje". Tarnyba atliko kratas bendrovėje, jos vadovas ir savininkas Irmantas Kubilius buvo sulaikytas, vėliau įmonei pateikti įtarimai.

795 tūkst. eurų – tiek šių metų Vyriausybės biudžete numatyta vien jos pačios pastato techniniam projektui.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. nurodė Turto bankui iš naujo svarstyti konkurso biudžetą ir konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė, – ji siekė 27,79 mln. eurų. Persvarsčius biudžetą, 2018 m. pabaigoje Finansų ministerijos sprendimu jis dar padidėjo ir jau siekia iki 29 mln. eurų.

Už tokią sumą centre planuojama įrengti ne mažiau kaip dešimt įvairių konferencijų salių, iki dešimt posėdžių kambarių, maitinimo zonas, kavines, administracines patalpas. Be to, priestate planuojama dar 500 vietų konferencijų salė.

Valstybės turtą valdantis Turto bankas šiemet planuoja paskelbti būsimo Konferencijų ir kongresų centro, kuris iškils vietoj Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, rangovo bei operatoriaus konkursus. Techninis projektas jau baigiamas rengti. Pasak Turto banko, derinti jau pateiktas poveikio aplinkai vertinimas, pirmąjį šių metų ketvirtį bus baigtas rengti techninis projektas ir kreiptasi dėl statybų leidimo. Tarp pagrindinių darbų šiemet numatoma operatoriaus ir generalinio rangovo atranka. Rekonstrukcijos ir aplinkos tvarkymo darbai numatomi 2021–2022 m., o veiklą centras turėtų pradėti 2022 m. pabaigoje arba 2023 m. pradžioje. Žinoma, jei niekas nesutrukdys.

Gelbėjimo ratas baseinui

Pagal pirminį variantą, kai buvo pasirašoma sutartis dėl statybos, sostinės Lazdynų baseinas duris turėjo atverti 2018-aisiais. Paskui sužibo viltis, kad atidarymo šventė įvyks šiais metais. Tačiau kol kas stypso tik griaučiai. Jam Vyriausybė taip pat yra suteikusi valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą. Bet tai nepadėjo laiku baigti statybų, kurių konkursą buvo laimėjusi ta pati bankrutuojanti bendrovė "Active Construction Management" (buvusi "Irdaiva") ir jos partneriai. Naujausi lūkesčiai – baseinas bus 2022 m.

Vilniaus savivaldybė užpraėjusią savaitę inicijavo naują konkursą baigti Lazdynų baseino statybas. Atlikta tik maždaug 40 proc. visų statybos darbų. Šiuo metu aikštelėje stovi pamatai, atraminės kolonos, perdangos, pastatytos tribūnos, taip pat didžioji dalis karkaso, tinkuotos ir sienos. Tačiau pastatas neturi stogo, viskas šlampa ir atsiranda jau atliktų darbų defektai, kuriuos naujas rangovas turės ištaisyti.

O praėjusį trečiadienį Lazdynų baseino ėmėsi Vyriausybė. Ji pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pradėjusiam irti objektui palikti valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą ir nustatyti didesnę projekto investicijų vertę. Investicijų vertė turėtų siekti 21,17 mln. eurų, 14,79 mln. eurų – ES lėšos, o 2,25 mln. eurų – valstybės biudžeto lėšos. Taip pat svarstyta, kad reikėtų padidinti paties baseino bendrąjį plotą ir sumažinti automobilių stovėjimo aikštelės vietų.